Nafta ir dujos Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo eksploatuojama dešimt rūšių naudingųjų iškasenų: požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintis, dolomitas, opoka, molis, smėlis, žvyras, durpės, nafta ir sapropelis. Nafta viena iš svarbiausių naudingųjų iškasenų, kiekvienos šalies ekonomika labiau susijusi su nafta nei su kitais gamtos ištekliais. Didžiausia pasaulyje išsiurbiamos naftos dalis (80–90 proc.) perdirbama į įvairaus tipo kurą ir tepalus.
Nafta ir dujos, kaip ir anglys, yra sudetine Žemės plutos dalis. Jos priklauso angliavandeniliams, nes susideda iš molekulių, turinčių tik (arba daugiausia) vandenilį ir anglį. Gamtinė (neperdirbta) nafta yra skystis nuo geltonos iki juodos spalvos. Esti taip pat raudonų, rudų ir tamsiai žalių atspalvių naftos.
Tai daugelio anglaivandenilių junginių mišinys. Būna nuo visiškai skystos iki labai klampios (kaip bitumų). Dujos susideda iš mažesnių ir lengvesnių anglavandenilių molekulių ir yra bespalvės.
Angliavandeniliai – susikoncentravusi saulės energija. Organinę medžiagą sintetina augalai, naudodami Saulės energiją, kuria sugeria chlorofilas. Daugybė jūros smulkių augalų ir dumblių grimdo į dugną. Normaliomis sąlygomis aerobinės bakterijos supūdytų organinę medžiagą, susidarytų anglies dioksidas ir vanduo. Tačiau, trūkstant deguonies, bakterijos negalėjo visai supūdyti orgtaninių medžiagų, atsirado angliavandeniliai ir kiti organiniai junginiai.
Su organine medžiaga nusėdo molingos ir dumblingos medžiagos. Ilgainui šias anglies ir vandenilio prisotintas nuosėdas užklojo naujesni sluoksniai, jos susislėgė ir susidarė argilitų ir molio skalūnų tipo uolienos. Manoma, kad dėl gramzdos padidėjęs slėgis ir atsiradusi kaitra nutraukė bakterijų veikimą, ir gliausiai susidarė angliavandeniliai.
Slėgis ir Žemės plutos judesiai dažnai išspaudžia naftą ir dujas iš tų uolienų, kuriose jos esti susikaupusios ir anglavandeniliai kyla į viršų. Prasisunkusios iki žemės paviršiaus, jos išsilieja. Iki šiol yra daug naftos versmių, pavysdžui, povandeninės naftos versmės Kalifornijoje, prie Santa Barbaros (JAV). Kartais angliavandeniliams į viršų trugdo nelaidžios uolienos. Tada jie susitelkia po nelaidžiu sluoksniu slūgsančiose poringuose uolienuose, vadinamuosiuose kolektoriuose, kuriuos dažniausiai sudaro smėliai, smiltainiai ir klintys.
Nafta ir dujos Lietuvoje
Lietuvoje perspektyviausiomis naftos telkiniams surasti yra kambro, ordoviko ir silūro nuogulos: kambro (slūgsojimo gylis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!