Ežerai Lietuvoje

 • Dėl drėgmės pertekliaus ir ledynų „palikimo“ Lietuvoje gausu ežerų. Dauguma jų yra ledyninės kilmės, jų duburius suformavo ledynai bei jų tirpsmo vandenys. Lietuvoje vyrauja dubakloniniai ežerai. Jiems būdingas siauras, ilgas, vingiuotas duburys stačiais šlaitais. Šiuos ežerus suformavo nuo ledyno pakraščio sruvę vandenys. Dubakloninių ežerų grupei priklauso giliausi Lietuvos ežerai – Tauragnas, Asveja, Sartai, Baltieji ir Juodieji Lakajai. Didžiausi yra patvenktiniai ežerai, telkšantys ledyno išgulėtuose ir galinių morenų patvenktuose duburiuose. Iš tokių galima paminėti Alaušą, Luodį, Vištytį, Platelius. Daugelis ežerų yra ir dubakloniniai, ir patvenktiniai (Drūkšių, Daugų, Galvės). Dideli ir seklūs Rėkyvos, Žuvinto, Amalvo ežerai yra ledyno pakraštyje telkšojusių didelių ežerų liekanos. Dideli jų pakraščių plotai ilgainiui užpelkėjo, o ežerų duburiuose susikaupė daug dumblo. Dar trijų tipų ežerai – karstiniai, upiniai ir jūriniai – Lietuvoje susidarė jau poledynmečio laikotarpiu. Karstiniai ežerai ligi šiol gana sparčiai formuojasi šiaurinėje šalies dalyje – Biržų ir Pasvalio rajonuose. Ištirpus negiliai slūgsantiems gipso ir dolomito klodams ir į tuštumas įgriuvus paviršiniam sluoksniui, susidaro smegduobės, kurios neretai prisipildo vandens. Karstiniai ežerai dažniausiai beveik apskriti, stačiais šlaitais, negilūs. Iš viso yra apie 300 karstinių ežerėlių, tačiau jų bendras plotas tik apie 10 ha. Didžiausias iš jų yra Kirkilų ežeras, susidaręs iš keleto susijungusių smegduobių. Upinių ežerų Lietuvoje daugiausia didesniųjų upių slėniuose. Iš upių senvagių susidarę ežerai seklūs, lenktos formos. Šalyje tokių ežerų daugiau kaip 1330, tačiau dauguma jų mažesni kaip 0,5 ha ploto. Didžiausi senvaginiai ežerai yra Nemuno žemupio salpoje. • Didesniais ežerais vadinami tokie, kurių plotas didesnis už 0,5ha. Tokių yra 2850. Nuo 5 arų iki 0,5 ha natūralių ežerų yra apie 3360. Dar maždaug 1300 ežerų yra upinės ir kokie 300 karstinės kilmės. Taigi iš viso priskaičiuojama apie 6000 ežerų. Bendras jų plotas apie 914km2. Paskaičiavus išeina, kad ežerai mūsų šalyje užima 1,4% viso ploto. Toks ir yra ežeringumas LT, beje jis vienas didžiausių vidurio Europoje. Jį labiausiai lemia didieji ežerai, nes didesni kaip 0,5ha ežerai sudaro net 99% visų ežerų ploto, o mažesniems už 0,5ha lieka vos 1%. Kaip minėjau, LT ežeringumas yra 1,4%, jis galima pasakyti, yra idealus, nes vidutinis pasaulio ežeringumas taip pat yra 1,4%. • Vidutinis ežerų plotas yra labai mažas – tik 30ha. Vidutinis ežerų gylis taip pat mažas – 10 metrų. Ežerus puošia apie 300 salų. Lietuvos ežeruose sukaupta daugiau nei 5 km3 vandens, tai yra tris kartus mažiau nei per metus nuplukdo visos LT upės. Dažniausiai vanduo mažai mineralizuotas (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!