Pagrindiniai regioniniai parkai Lietuvoje

Įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos-Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį jo gamtinę ekosistemą, kultūros paveldo vertybes.
Jūros ir Akmenos upės su gausiais jų intakais – Aušbruva, Lylava, Šunija, Bremena, Sermu, Alanga, Vynija. Vertingi Jūros upės slėniai su raiškiomis ir įspūdingomis atodangomis, kitų upių ir upelių slėniai bei raguvynai. Išraiškingos ir įspūdingos yra Genių bei Lengvenių atodangos, išsiskiriančios savo dydžių visoje parko teritorijoje. Didžiąją parko dalį užima miškai, kuriuose vyrauja eglynai. Vertingiausios augalų ir gyvūnų bendrijos aptinkamos Akmenos slėnyje, Plonosios aukštapelkėje ir jos apypilkio miškuose, Bremenos-Akmenos-Sermos upių slėnių komplekse bei Tyrelių kraštovaizdžio draustinyje.
Išlikusi kryžiuočių karų laikotarpio gynybinė grandinė Jūros ir Akmenos upių krantuose senovės – Dapkiškių, Matiškių, Kreivių, Indijos, Pilalės, Švedkulnio, Kuturių, Pagramančio piliakalniai, Balskų, Lylavėnų senkapiai, Tamošaičių akmuo. Vienas įspūdingiausių Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete prie Akmenos ir Gramančios upių santakos. Parko teritorijoje daug senųjų kaimo kapinaičių. Įdomūs Pagramančio miestelis ir bažnyčia.
Žvejybai tinkamiausia yra Balskų užtvanka ir Jūros upė. Net ir sausą vasarą baidarėmis ir plaustais galima keliauti Jūros upe. Akmenos upe plaukoma tik pavasarį. Jos gilūs kanjonai, smarkios rėvos ir aštrūs akmenys palieka gilų įspūdį. Rekreacijai labai tinka „Lakštingalų slėnis“.
Pajūrio regioninis parkas
Parko plotas – 5602 ha
(iš jų jūra – 3000 ha)
Miškai – 36 %
Įsteigtas siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus.
Gamtos vertybės
Unikalus liekaninės kilmės Plocio ežeras, žemyninės kopos, Baltijos jūros 18-20 metrų aukščio skardis – Didysis Pajūrio klifas, ledynmečio riedulynas jūros pakrantėje, Olandų kepurės kalnas – orientyras jūreiviams ir žvejams senovėje ir dabar. Savita kopų, pajūrio lygumos pievų ir miškų augalija bei gyvūnija, Baltijos jūroje, Kalotės bei Plocio ežeruose perintys ir besiilsintys migracijų metu vandens paukščiai.
Kultūros paveldas
Nemirsetoje yra likęs rekonstruotas kurhauzo pastatas. Pajūryje yra išlikusi gelbėjimo stotis, statyta XX a. pradžioje. Karklėje – senos sodybos ir kapinės. Kalotėje yra karčiama, sena mokykla, bei keletas sodybų, netoliese buvo rasti kapai su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!