Matematika bankininkystėje

Bet kuri ūkinė veikla neatsiejama nuo įvairių skaičiavimų, tenka spręsti visokius uždavinius. Įmonės savininkui reikia numatyti ką ir kiek tenka gaminti, kad gamyba būtų pelninga. Verslininkui tenka galvoti ir spręsti, kur naudingiau investuoti savą kapitalą. Bankas turi nustatyti tokią palūkanų normą, kad ji būtų priimtina klientams, o bankui duotų pelną. Kreditų gavęs asmuo turi apskaičiuoti, kokią pinigų sumą jis turi įnešti į banką kasmet, kad visas kreditas, įskaitant palūkanas, būtų grąžintas per sutartyje numatytą laikotarpį. Žmogus, patikėjęs savo santaupas bankui, nori žinoti, kiek pinigų jis turės praėjus keliems mėnesiams ar keleriems metams. Ne visi šie uždaviniai lengvai sprendžiami, ypač rinkos sąlygomis, kai duomenys bei uždavinio parametrai priklauso nuo įvairių iš anksto nenumatytų veiksmų.
Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, finansų mechanizmas darėsi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių verslo sandorių atliekama per bankus.
Bankas – finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas.
Kitaip tariant, bankai yra sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga, gaunanti piniginius indėlius iš asmenų bei visuomeninkų ar kitokių įstaigų ir įsipareigojanti juos grąžinti indėlininkui pateikus reikiamą dokumentą. Bankai yra komercinės įstaigos, kurios gauna pelną už kitaip nenaudojamų indėlių skolinimą tiems, kuriems reikia skolintis, o už paslaugą dažniausiai ima tam tikrą sumą.
Bankai yra svarbiausia stambiausių kredito įmonių rūšis. Šių laikų bankas – tai speciali finansinė institucija, kuri telkia laikinai laisvas lėšas, teikia kreditą, tarpininkauja atliekantiems piniginius atsiskaitymus, reguliuoja pinigų cirkuliaciją, leidžia į apyvartą pinigus, vertybinius popierius, atlieka su jais susijusias operacijas ir kitas funkcijas. Kitaip tariant, bankai yra specialios firmos, kurių veikla finansų sistemoje yra susijusi su tarpininkavimu. Tokie bankai vadinami finansų tarpininkais.
Iki 1922 m. pabaigos Lietuva neturėjo nacionalinio emisijos banko, savų pinigų. 1918-1922 m. Lietuvos emisijos banko funkcijas atliko vokiškoji RSK, mokėjimai buvo atliekami jos leistais ostpinigiais.
1918 m. įkurtas Priekybos ir pramonės bankas. Tai buvo pirmasis Nepriklausomos Lietuvos bankas, kuris savo veiklą pradėjo Vilniuje, kiek vėliau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!