Marius Ivaškevičius "Žali"

Marius Ivaškevičius gimė 1973 m. Studijavo filologiją Vilniaus universitete. Yra parašęs knygas “Kam vaikų”, “Istorija nuo debesies”, “Žali”; taip pat išleistos keturios jo pjesės - “Kaimynas”, “8-230, tai aš”, “Malyš” ir “Madagaskaras” (rinkinys “Artimas”, ir “Madagaskaras”). M. Ivaškevičiaus pjesių yra išversta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, suomių, lenkų, rusų kalbas. M. Ivaškevičius taip pat yra sukūręs dokumentinius filmus “Einu”, “Punsko novelės” ir “Dviese ant tilto”.
2002 metais išleido provokuojantį romaną Žali apie tragišką Lietuvos istorijos laikotarpį - partizaninį karą prieš rusų okupaciją. Čia pamirštama patriotinė patetika, sąmoningai nekuriamas buitinis ar psichologinis romanas, talentingais kalbiniais žaidimais lipdoma sava partizaninio karo versija. Joje susipina daugybė skirtingų motyvų: meilė ir išdavystė, mirtis ir ištikimybė, tragikomedija ir absurdas.
Atsiliepimai apie šį romaną labai įvairūs. Vieni išreiškė teigiamus atsiliepimus, kiti neigiamus, o dar kiti pareiškė iš viso nesupratę šio romano. Tačiau buvo ir labai kritiškų, buvusių partizanų ir juos užjaučiančių žmonių, atsiliepimų, esą šis kūrinys „apjuodino pokario Lietuvos partizanus ir suniekino jų kovą už Tėvynės laisvę“ (V. Landsbergis).
Šio darbo tikslas yra paprieštarauti tokiems įsitikinimams ir atskleisti tikruosius šio romano tikslus, užmojus ir prasmę; išsiaiškinti, kodėl Marius Ivaškevičius pasirinko būtent tokį pokario rezistentų vaizdavimo pobūdį ir tokias temas – ne nuoseklius didvyriškų poelgių pasakojimus, bet kasdienišką partizanų gyvenimą, paremtą žmogiškais jausmais ir ne visada herojiniais poelgiais.
„Rašyti apie karą tuomet, kai tikrus šūvius esi girdėjęs tik tire nėra paprasta. Neką lengviau mąstyti apie gyvenimą bunkeryje, sėdint prie kompiuterio trijų kambarių palėpėje. Kam man to reikėjo? Tikrai ne tam, kad atiduočiau duoklę tėvynei ir įprasminčiau žuvusiųjų atminimą. Man patiko šis karas. Supratau, kad heroizmo ir niekšybės jame buvo po lygiai, po lygiai drąsos ir bailumo. [...] Išsigandęs kareivis man pasirodė gyvesnis už bebaimį, sutrikęs – tikresnis už viskam pasiryžusį. Todėl mano personažai truputį herojai, truputį niekšai, kartais – monstrai, o kartais – nevykėliai. Iškasiau jiems ne brolišką kapą, o tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!