Marius Ivaškevičius. Kontekstai

Gimė 1973 m. Molėtuose, yra jauniausios lietuvių rašytojų kartos atstovas, prozininkas ir dramaturgas. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas. Dirbo Lietuvos televizijos laidose „Kultūros spąstai“, „Kūrybos metas“, bendradarbiauja su didžiausiu Lenkijos dienraščiu Gazeta Wyborcza – rašo įvairios tematikos esė. Ivaškevičius išsiskiria iš kitų Nepriklausomybės laikotarpiu debiutavusių rašytojų išradingais kalbos žaidimais, dėmesiu Lietuvos istorijai, tautinei savimonei. Remdamasis pasakojamojo folkloro stiliumi, Ivaškevičius kuria savitą poetinės prozos tipą, kuris ryškiai išsiskiria iš Lietuvių lyrinės prozos kūrinių. Poetinei kalbai būdingos sakmės intonacijos, ritmiškumas, pakartojimai.
Marius Ivaškevičius priklauso Postmodernizmo (XX a. II pusė) epochai. Ši epocha atsirado tada, kai, daugelio tyrinėtojų nuomone, Vakarų kultūra išgyvena vertybių krizę. Postmodernistai daugiau ar mažiau propaguoja toleranciją praeities menui, atsisakydami griežto vertinimo ar radikalaus atmetimo. Santykis su praeitimi (dabartimi) yra keleriopas: citavimas, parodijavimas, imitavimas. Postmodernistinėje literatūroje dažnai naudojamas neišsakymo principas, nes, priešingai, užbaigtumas suprantamas kaip sąstingio ar net mirties išraiška. Tuo pabrėžiama intuicijos ir skaitytojo improvizacijos svarba.
II. Grožinė kūryba
• „Madagaskaras“ – pjesė. Pelnė premiją už meniškiausių 2004 metų knygą, sulaukė itin kritiškos Silvestro Gaižiūno recenzijos. Daugelis pjesės veikėjų turi istorinius prototipus.
• Tema: pagrindinis veikėjas Pokštas, nujausdamas Lietuvos likimą, numato perkelti Lietuvą į Afriką ir ten sukurti „atsarginę tėvynę“. Vaizduojami kilnioms idėjoms gyvenimą paaukoję vyrai ir moterys, kurie turi prototipus tikrovėje.
• Veikėjai:
Kazimieras Pokštas – vienas iš pagrindinių veikėjų, sumano perkelti Lietuvą į Madagaskarą. Jo prototipas – Kazimieras Pakštas, XIX a. pab. – XX a. vid. gyvenęs geografas, keliautojas, geopolitikas, visuomenės veikėjas, pasižymėjęs originaliomis idėjomis. Per Pokšto personažą perteikiama nepriklausomos Lietuvos valstybės atsiradimo idėja, subrendimas.
Salė – viena iš pagrindinių veikėjų. Romantiški naivios moters troškimai ir jų neatitikimas tikrovės iš pradžių vaizduojami linksmai, vėliau humoras darosi tamsesnis. Jos žavėjimasis kairuoliškomis idėjomis pamažu pradeda atrodyti grėsmingas, o pjesės pabaigoje poetės pasirinkimas jau suvokiamas kaip tragiška visos tautos klaida. Per Salės personažą perteikiama nepriklausomos Lietuvos valstybės idėjos tragiška baigtis. Jos prototipas – poetė Salomėja Nėris.
Antraeilių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!