Marius Ivaškevičius Madagaskaras santrauka

Marius Ivaškevičius MADAGASKARAS I dalis 1) Kazimiero Pokšto ginčas su tėvais. Jie pyksta, kad jis nebendrauja su šeima, nedirba, o skaito knygas. K.P. sako atsisukti veidu į jūrą. Tėvai jam žada kunigo ateitį dėl jo išprusimo. 2) K.P. pamokslas miestelio žmonėms, parapijiečiams bažnyčioje. Jis pyksta dėl žmonių girtuokliavimo, bepaisio rūkymo, ištvirkavimo, vagimo. Ragina juos atsisukti veidu į jūrą. Tačiau tauta jo nesupranta, „nemyli“, jam nepritaria. Dėl to jis apsiverkia, o jį paguodžia ištvirkėlė Veronika. 3) 1926m. Kaune, studenčių bendrabutyje poetė Salė atsakinėja į jai siųstus laiškus (taiso kitų poetų kūrinius ir pan.), kalbasi su drauge Mile apie meilę, romantiką. (Salė – Salomėja Nėris) Salės pažiūros pjesės pradžioje (vėliau pasikeis)- Salė: „Myliu Viešpatį, Tėvynę. Rusų nekenčiu. <...> dar baisesni yra lenkai“. 4) Salė ir Milė prie jūros. Sutinka K.P. Salė: „Mile, tai buvo Jis.“ Įsimyli (Tačiau K.P. myli visą tautą, o ne pavienius asmenis). 5) Kaunas. Televizionierius Gerbutavičius (jį vadina lenku) praneša kauniečiams apie artėjantį į Lietuvą „gigantą“. Dalyvauja Salė, Milė, Pokštas, kaunietės. Pastarosios skanduoja: „Netrauksimės nuo Lietuvos“. Pasirodo Slibinas Keturgalvis. Salė naiviai prie jo artinasi, kai visi kiti traukiasi. Slibinas grasina miniai, bet kažkas vieną iš jo galvų pašauna ir jis tariamai miršta. 6) Salė ir Milė Paryžiuje. Jos susitinka lietuvę emigrantę Helę. Salė ir Helė išeina pažindintis, ieškoti „tikrojo“ Paryžiaus, palieka Milę. Helė įsimyli Salę, skatina ją rūkyti, turi šautuvą. O Salė sielvartauja dėl savo svorio ir dėl to geria actą. 7) Paryžius, ambasadoriaus, televizionieriaus Oskaro butas. Pokštas atvažiuoja jo prašyti padėti rengti planinę lietuvių tautos emigraciją į (tikriausiai) Angolą. Pokštas jau bando pratintis prie egzotiško maisto. Oskaras argumentuoja: „Giliausioji lietuvybė slypinti skrandžio sultyse“. Pokštas kontrargumentuoja: „Tik paaukoję savitą lietuviško pilvo tautybę, galėtume išsigelbėti nuo didesnės aukos“. II dalis 1) JAV. Steponas ir Stasys Čikagos lietuvių aviacijos šventėje agituoja už tris dolerius paskraidinti lėktuvu ir taip paremti jų būsimą skrydį per Atlantą į Lietuvą. Jie nori garsinti Lietuvos vardą. Nusprendė kilti iš Niujorko ir leistis Kaune. Tačiau Pokštas juos ragina leistis ne Kaune, bet Angoloje. 2) Steponas nuskraidina K.P. į Los Andželą, Holivudą parodyti jam giliai užsislėpusio lietuviškumo deimanto – krepšiasvydžio žvaigždės Frenko. 3) Salė, Milė ir Helė atkeliauja į Kauną. Helė pasako Salei, jog Slibinas iš tikrųjų nenumirė. Visos keliauja pas dabar jau naująjį Slibiną Literatą (Tr Fr – Trečiąjį Frontą). Jis vedasi Salę į kairę, į kairę. Milė bando ją atkalbėti, tačiau nesėkmingai. Salė tampa ketvirtąja Slibino Literato galva (ta , kurią anksčiau pašovė), o atsipeikėjusi ir atitrūkusi nuo Tr Fr, užsimano į Maskvą (Maskvoje Dievo nėra). Nebetiki romantika, nori ištekėti už paprasto berno (tai naujos jos pažiūros). 4) Salė, Milė ir Helė iš bažnyčios išsiveda Milės įsimylėtą kunigą Dainių. Jie sulaukia parapijiečių priekaištų, atakos. 5) Salė, Milė, Helė ir Dainius pastarojo bute sulaukia antros žmonių atakos. Dainius ima dusti, bet atsigauna. Milė nugali. 6) Pokštas Madagaskare pasakoja ten gyvenantiems juodaodžiams apie lietuvius, Lietuvą bei ką žada daryti šiame krašte (masinė planuota lietuvių emigracija, perkėlimas į Madagaskarą). III dalis 1) Po kelerių metų kavinėje susitinka Salė, Milė, Helė. Jos visos ištekėjusios, bet iš pokalbio matyti, kad nei viena nejaučia visapusiškos laimės. Draugės išsiskirsto, o Salė lieka ir randa nepažįstamą vyrą (Petrovičius, būsimas jos meilužis) ir jam padeda atsistoti, o vėliau išsitempia jį iš kavinės. 2) Pokštas, atvykęs į gimtojo miestelio bažnyčią, vėl, kaip kadaise, kreipiasi į parapijiečius. Sako jiems, jog Ažubalių kaimo gyventojai buvo išrinkti pirmieji keltis į Madagaskarą. Aiškina jiems kaip ten vyks gyvenimas. Staiga Veronika atskuba su nelaukta žinia: mirė broliai lakūnai, nepasiekę savo tikslo. Pokštas: „Tautos išsikėlimo nebus. Esate neverti būti daugiaus iškelti, negu to nusipelnot“. 3) Salės laiškas meilužiui Petrovičiui (pasirašo vardu Serafima). Petrovičius – vyras, kurį Salė išsitempė iš kavinės. Sugrįžęs namo Petrovičius atsiveda svečių – Pokštą su Frenku. K.P. prašo Salės parašyti eilių apie Frenką (krepšiasvydžio dievaitį), kurios žadintų lietuvybę ir pan. Salė atsisako, nes šioje temoje „nėra vietos meilei“. Petrovičius pasisako parašysiąs apie Frenką ir jį išsiveda. Pokštas su Sale kalba apie Salės meilę jam. Salė pabučiuoja K.P. 4) Tuščioje Kauno gatvėje kalbą rėžia Gerbutavičius. Ateina Pokštas. Jie kalbasi apie Lietuvos likimą. Pokštas: „Debesys žada audrą. Artinasi į mus.“ Audra – Rusija. 5) Salė drauge su Slibinu Literatu važiuoja į Maskvą. Ji nori į kairęs gilumą, kur yra Josifas Visaryjonyčius. Jis antžmogis, jį supa raudonuma. Antžmogis „perskaito“ Salę ir „užverčia“ ją (tartum knygą). Salė sako, kad ji yra įveikta ir, kad toks gyvenimo tikslas. 6) Pokštas: „Sale, ką jūs padarėt? Klaidingai atsukot tautą priešinga kryptimi“. O Salė esą buvo ištroškusi meilės (Pokštas mylėjo tautą, kaip visumą, bet ne pavienius asmenis). Salė ima dusti. Apalpsta, bet dar yra pulsas. Įbėga Frenkas. Pokštas: „Frenkai, pirmyn į Los Angelą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!