Marcelijus Martinaitis (g. 1936)

• Iš vaikystės ir iš spindulių.
• Kad galėčiau aš sugrįžt tuo keliu....
Marcelijus Martinaitis – vienas aktyviausių 1970-1980 metais lietuvių literatūros keitimąsi bei modernėjimą skatinusių kūrėjų. Prigimtinį tautos kultūros pažinimą savo kūryboje jis sujungė su moderniu požiūriu į kultūrą kaip į daugiasluoksnę sandarą, kuriai būdingi tikroviški ir netikroviški būdai. Atraminiai taškai pasakomi žodžiais tėvynė, motina, žemė, namai, medžiai.
• Marcelijus Martinaitis – vienas aktyviausių 1970-1980 metais lietuvių literatūros keitimąsi bei modernėjimą skatinusių kūrėjų. Prigimtinį tautos kultūros pažinimą savo kūryboje jis sujungė su moderniu požiūriu į kultūrą kaip į daugiasluoksnę sandarą, kuriai būdingi tikroviški ir netikroviški būdai. Atraminiai taškai pasakomi žodžiais tėvynė, motina, žemė, namai, medžiai.
• Vaikystėje, su šeima
• Marcelijus Martinaitis gimė 1936 balandžio 1 d. Paserbentyje (Raseinių r.). 1964 baigė Vilniaus universitetą, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, nuo 1980 dėsto Vilniaus Universitete. 1989 nuo Sąjūdžio išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1992-1997 Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas. Nacionalinės premijos laureatas(1998).
Prie savo sodybos
Literatūros kryptis
• M. Martinaičio eiles sunku būtų priskirti kuriai vienai poezijos pakraipai. Netiktų nei tradicionalisto, nei eksperimentatoriaus etiketė.
• Rimtu poezijos pašaukimo supratimu, susikaupimu jo eilės primena klasikinės minties lyrikos tradicijas.
• Kalbos lankstumu, asociatyvumu, ironija jos artimos kitų poeto bendraamžių kūrybai.
• Poetas savo gimimo metais ir kūryba įsiterpia tarp dviejų poetų kartų -1930 –ųjų metų gimimo J. Marcinkevičiaus, A. Maldonio, A. Baltakio ir dešimtmečiu už pastaruosius jaunesnių J. Strielkūno, S. Gedos.
• Šių laikų lyrikos kontekste M. Martinaičio kūryba atrodo perėmusi ir vienos, ir kitos kartos pasaulėjautą bei suteikusi jai savitą stilių.
•
Kūrybos bruožai
• Kūrybai būdinga valstietiška pasaulėjauta, savitai naudojami tautosakos motyvai, tautosakos žanrų (baladės, melų pasakos, raudos) stilizacijos, bandymai atkurti mitologinį mąstymą;
• Vėlesnėje M. Martinaičio kūryboje (rinkiniai „Akių tamsoj, širdies šviesoj", 1974, „Tie patys žodžiai", 1980, „Toli nuo rugių", 1982, „Gailile raso", 1990) eilėraštis dažnai nuasmeninamas - kalbama kokio nors veikėjo vardu. Eilėraštyje atsiranda daugiau poetinio pasakojimo intonacijų, jo centre - mitologinį,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!