Mano vaikystės svajonės

Vaikystė – pats gražiausias mano gyvenimo laikotarpis. Būdamas vaiku neturėjau jokių rūpesčių, į gyvenimą „žiūrėjau pro rožinius akinius“, turėjau marias laisvo laiko svajonėms.
Man visada patikdavo tai daryti, nes svajodamas užsimirštu, pabėgu nuo kasdieninių rūpesčių, galiu būti kuom panorėjęs. Vaikystėje mėgdavau ištisą diena nieko neveikti, tik gulėti ir mąstyti, svajoti.
Dažnai svajodavau apie ateitį: koks būsiu, ka veiksiu, kur dirbsiu užaugęs? Labai norėdavau turėti didelį ir, žinoma, beprotiškai greitą automobilį. Svajojau net būti lenktynininku, lėkti greitai kaip vėjas, būti greičiausiu, geriausiu. Nuo pat mažų dienų troškau nugalėti, aplekti kitus visur ir visada. Deja, tai pavyksta nevisada. Todėl man visada ir patikdavo svajoti, svajonėse galiu būti tokiu kokiu noriu būti, daryti – ką noriu daryti, niekieno nevaržomas.
Kai dūžta svajonės, būna labai skaudu, todėl pavojinga svavoti apie tai, kas niekada neišsipildys. Tačiau kartais net...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!