Pirmieji bandymai apibūdinti žmogaus asmenybę, jo elgesio dėsningumus siekia neatmenamus laikus. Dėl asmenybės psichikos struktūros nesutariama. Mano asmenybės apibrėžimas skambėtų.Be abejo, mano ką tik apibūdinta aplinka, formuojanti žmogaus pasaulėvoką, jokiu būdu neapsieina be žmonių, todėl reikėtų turėti omenyje faktą, kad apibūdindama aplinką turėjau omenyje ir žmones, kurie susiję su atitinkama aplinka.
Pirmieji bandymai apibūdinti žmogaus asmenybę, jo elgesio dėsningumus siekia neatmenamus laikus. Jau antikos laikais filosofai domėjosi žmogaus asmenybės sandara bei jos esme: Aristotelis, Platonas ir Hipokratas nagrinėjo sielos prigimtį, Demokritas siūlė skaidyti ją į atomus.
Žymus austrų psichologas ir psichoanalitikas Sigmundas Freudas siūlė asmenybės struktūras skirstyti į pasąmonės (Id), sąmonės (Ego) ir savimonės (Superego) postruktūres. Psichiką Freudas palygino su ledkalniu: sąmonė yra lyg ledkalnio antvandeninė dalis, o pasąmonė – povandeninė, kuri esanti penkis kartus didesnė už antvandeninę. Pasąmonėje glūdi per visą gyvybės evoliuciją susiformavę nesąmoningi dauginimosi, gyvybės išlaikymo ir griovimo instinktai, kurie sudaro visos psichikos energetinę bazę. Jis teigė, kad pasąmonės instinktiniai potraukiai nuolat kovoja su sąmone.
Dėl asmenybės psichikos struktūros nesutariama. Rusų psichologas S. Rubinšteinas siūlė asmenybės struktūrą atskleisti atsakant į tris klausimus: ko asmenybė siekia (kryptingumas, nuostatos), ką ji sugeba (gabumai, sugebėjimai), kas ji yra (temperamentas ir charakteris).
Apskritai literatūroje asmenybės apbrėžimai pateikiami labai panašūs: knygoje „Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija“ antroje dalyje apibrėžiama, kad „asmenybė yra fizinių savybių visuma, būdinga vienam atskiram individui“, o štai knygoje „Psichologija“ (aut. Roma Jusienė ir Alfredas Laurinavičius) asmenybė apibūdinama kaip „individo savitumas, nuolatinių jo savybių (įgimtų ir įgytų) visuma“.
Mano asmenybės apibrėžimas skambėtų panašiai (tačiau jis apima platesnę erdvę kalbant apie asmenybę): individas, turintis tam tikras paveldėtas ir išsiugdytas savybes bei vertybes, sudaro asmenybę. Kiekvienas individas turi tik jam būdingų įgimtų savybių, tokių kaip medžiagų apykaitos intensyvumo, kūno struktūros, jutimo organų ir nervų sistemos, visumą. Visa tai gali daryti įtaką asmens charakterio bruožams. Šiuos paveldėtus charakterio bruožus tam tikra prasme tiria fizionomika ir pseudomokslas astronomija: fizionomika bando nuspėti, kaip veido bruožai gali lemti charakterio savybes (pavyzdžiui, stambus kaklas rodo jausmingumą, ilgas - polinkį į meną, trumpas ir plonas žymi gudrumą; didelės akys byloja apie išradingą prigimtį, mažos apie gudrumą, giliai įdubusios rodo išmintį), astronomija aiškinasi, kaip žmogaus gimimo data lemia jo charakterį. Deja, ne...
Šį darbą sudaro 827 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!