2006 m. Lietuvos ekonomika užbaigė ketverius metus trukusios itin sparčios plėtros etapą ir atsidūrė konjunktūrinių permainų akivaizdoje. Atsižvelgiant į išorės veiksnius ir ekonominės politikos sprendimus, galimi „minkštojo“ arba „kietojo“ nusileidimo scenarijai.
2006 m. Lietuvos ekonomika užbaigė ketverius metus trukusios itin sparčios plėtros etapą ir atsidūrė konjunktūrinių permainų akivaizdoje. Pamažu lėtėjant eksporto augimo tempams ir toliau klestint importui, padidėjo užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos defci-tas. Akivaizdu, kad šalis negali amžinai gyventi iš vidaus vartojimo bumo, kadangi didėjančios mokėjimų balanso disproporcijos ir užsienio prekybos defcitas ilgainiui skaudžiai kirs tiek fnansų stabilumui, tiek pačiai vidaus rinkai. Kitaip tariant, Lietuvos ūkio plėtra pasiekė zenitą ir 2007–2009 m. turėtų smukti. Atsižvelgiant į išorės veiksnius ir ekonominės politikos sprendimus, galimi mūsų šalies ūkio „minkštojo“ arba „kietojo“ nusileidimo scenarijai.
Pastarųjų metų Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių ekonomikos „stebuklą“ lėmė samplaika palankiai susiklosčiusių aplinkybių: visiškai atsivėrusi Europos Sąjungos rinka; ūkinis NVS valstybių pakilimas; stabili makroekonominė aplinka ir pan. Vis dėlto to nebūtų pakakę 7–8 proc. metiniams BVP augimo tempams pasiekti, jei nebūtų įvykęs paskolų portfelio „spro-gimas“. Deja, kreditavimas, kaip ir bet koks verslas, paklūsta cikliškumo dėsniams, ir esama tam tikrų požymių, rodančių, kad bankų sistemos „baterija“ ima sekti.
Neseniai Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką. Ji konstatavo, kad šalies prekių konkurencingumas pradėjo silpnėti dėl darbo našumą lenkiančio atlyginimų augimo. Deja, sužinojus šią diagnozę netampa lengviau, nes Lietuva, ko gero, kaip niekada mažai beturi svertų darbo užmokesčio augimui reguliuoti. Jei pamėgintume riboti viešojo sektoriaus atlyginimus, po įvairias įmones išsibėgiotų paskutiniai profesionalūs valdininkai ir dar labiau smuktų administracinių gebėjimų lygis. Privataus sektoriaus darbdaviai ir darbuotojai veikiausiai neįstengtų susitarti dėl „nepuoli-mo“ pakto – kai šitaip trūksta darbuotojų, pernelyg didelė pagunda profsąjungoms kalbėtis su verslu iš jėgos pozicijų.
Nesužavėjo ir TVF pasiūlymai mokesčių reformos klausimu. Naikinti gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių lengvatas tikslinga, tačiau tikimybė, kad tai pavyks...
Šį darbą sudaro 2213 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!