Maironis „Rudens dienos“ analizė

Dabar tik slegianti našta.
Nurimus glūdi tuštuma.
Ne tai lyg trošku gryno oro,
Ne tai pastogė svetima;
O nuo svajonių, nuo sapnų
Beliko pasakų senų.
Šalin, šalin!... Ištiesęs ranką,
Tuščia, kas bėga, grąžini!...
Rėčiau vis spinduliai aplanką
Tolyn beskrieja tekini!
O šaltas, purvinas vanduo
Už lango teška. Tai ruduo!
Eilėraščio laikas ir erdvė
• Eilėraštyje aiškiai parodoma erdvės priešprieša – ji yra siaura, nes lyrinis subjektas yra pastogėje, tarp sienų, tarsi įkalintas, ir tuo pačiu metu labai plati, nes jo mintys beribės, sugrįžtą š praeitį
• Eilėraštyje parodo kad praeityje draugai ir darbas buvo itin svarbus, o dabar tai jau nieko nereiškia, nes tai tik papildoma našta, kuri slegia.
Lyrinio subjekto būsena
• Lyrinis „aš“ jaučiasi nelaimingas, jo dienos įvardintos kaip „pilkos“ ir be vilties, o aplinkui ne draugai o tik „sienos“
• Tai rodo, kad lyrinis subjektas ne tik jaučiasi vienišas, bet ir neturi artimų žmonių šalia, kurie užpildytų vienatvę.
• Antroje strofoje nuotaika...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!