Maironis - praeities atminimas. Tautinio atgimimo idėjos

EILĖRAŠČIŲ ANALIZĖ Praeities atminimas. Tautinio atgimimo idėjos. Eilėraščiai: ,,Miškas ūžia“, ,,Aš norėčiau prikelti“, ,,Vilnius prieš aušrą“, ,,Nebeužtvenksi upės“, ,,Užtrauksme naują giesmę“. 1. Koks istorinės praeities vaizdas iškyla šiuose eilėraščiuose? Šiuose Maironio eilėraščiuose įžvelgiame liūdną, karų nuniokotą Lietuvą, kurios sunki, bet ypatingai garbinga ir didi praeitis yra išaukštinama kaip protėvių palikimas, kurį svarbu saugoti. „Miškas ūžia“ eilėraštyje kalbama apie iškirstas, verkiančias girias. Jos simbolizuoja sudrumstą tėvynės gyvenimą, vargiai bandančius atsistoti ant kojų jos vaikus. Aukštinamas šios praeities atminimas – jis uždega tautiečių širdis, yra skatinama dirbti tėvynės labui, „Pagimdys vargai galiūnus“. „Aš norėčiau prikelti“ eilėraštyje kalbama apie žmogaus vertybes – tėvynę ir jos brangų palikimą. Praeities vaizdas panašus į jau minėtame eilėraštyje kuriamą vaizdą. Išryškinama protėvių vargas ir atsidavimas, žeminama lietuvių išvykimas svetur, tėvynės svarbos, vienybės nesuvokimas. ,,Vilnius prieš aušrą“ eilėraštyje prisimenama Gedimino pilis. Ji kadaise buvo kaip žvalgas miestiečiams nuo priešų. Miegas – dabartis/Nakties vaizdas simbolizuoja sunkią, varganą, karų kupiną praeitį. Apie praeitį retoriniais klausimais Auštanti saulė yra naujų, geresnių laikų simbolis. Nepaisant slegiančių sunkių laikų, bet didingos praeities, Lietuva išaugs į stiprią valstybę. „Nebeužtvenksi upės“ eilėraštyje kuriamas garbingos praeities vaizdas, pabrėžiama svarba saugoti protėvių palikimą ir jį ginti. Kūrinyje atsispindi atsidavimas tėvynei, skatinama kovoti iki mirties „Vyrai lietuviai, auštančią dieną / Mūsų nors sūnūs visgi išvys!“ „Užtrauksme naują giesmę“ eilėraštyje labiausiai kalbama apie protėvių palikimo išsaugojimą, kuriamas praeities vaizdas yra tarsi didingas, nepakeičiamas. Šiame kūrinyje skatinama kovoti už tėvynės nepriklausomybę „Numesk, tėvyne, rūbą seną, / Kurį užvilko svetimi!“ 2. Kokiais įvaizdžiais apibūdinama praeitis? Kokia šių įvaizdžių reikšmė? Kiekviename kūrinyje įžvelgiame pasikartojančius nukentėjusios gamtos vaizdus kaip simbolį karams, nuniokojusiems miestus. Taip pat keliuose eilėraščiuose galima pastebėti eilutes apie išsinėrimą iš senų, svetimų rūbų („Numesk, tėvyne, rūbą seną, / Kurį užvilko svetimi!“) – Nepriklausomybės, tautiškumo ir tradicijų išsaugojimo simbolika. Kūrinyje „Vilnius prieš aušrą“ nakties vaizdas simbolizuoja sunkią, varganą, karų kupiną praeitį, o auštanti saulė yra naujų, geresnių laikų simbolis. 3. Koks kontrasto vaidmuo? Išrinkite ir sugrupuokite eilėraščių ,,Miškas ūžia“ bei ,,Vilnius prieš aušrą“ poetines antitezes. Eilėraščiuose galima įžvelgti ryškų kontrastą tarp individo, kuris yra tautiškas, morališkas ir rūpinasi tėvyne bei individo, kuris nėra tautiškas, pasiduoda nutaurėjimui ir nekovoja dėl savo tėvynės. Taip pat kūriniuose kontrastą sudaro vargana dabartis ir didinga praeitis. Antitezės „Miškas ūžia“ (paryškinta geltonai, teiginys pagal eiliškumą): stiprios ir galingos tėvynės ilgesys; sustiprinamas šalies ateities vaizdinys; vargas išugdo tvirtumą ir drąsą. Antitezės „Vilnius prieš aušrą“ ir viena iš „Miškas ūžia“ (paryškinta žaliai): išryškinamas praeities didingumas ir sumenkinama šiek tiek ateitis. 4. Kaip Maironis suvokia praeitį, palyginus su K. Donelaičiu ir A. Baranausku. Tiek K. Donelaičio, tiek A. Baranausko kūriniuose į praeitį žvelgiama su susižavėjimu ir pagarba, ji idealizuojama, praeitis vertinama teigiamai, nes žmonės buvę doresni. K. Donelaičio poemoje „Metai“ iš senųjų būrų monologų paaiškėja, kad praeityje žmonės buvę geresni vienas kitam, sąžiningesni, vieningesni, vilkėję lietuviškus rūbus, o A. Baranauskas žmogaus dorą praeityje išryškina vaizduodamas vėlesni moralinį tautos nuopuolį – nedorą naujos kartos elgesį su mišku. Maironis taip pat idealizuoja praeitį. Jam praeitis yra galia įkvėpti tautą, žadinti ją naujam gyvenimui, darbui dėl tėvynės ateities. 5. Palyginkite, kaip praeitį vertino Maironis ir kaip ,,Aušros“ poetai? Aušros poetai, kaip ir Maironis, aktualizavo praeities įvykius, reiškinius, didvyrius. Šie poetai didžiavosi savo tėvynės didinga praeitimi ir jautė įsipareigojimą kurti bei dirbti geresnės Lietuvos ateities link. 6. Kurias tautinio sąjūdžio idėjas pabrėžia Maironis? Maironis įžvelgiame nepriklausomybės, vienybės idėjas, protėvių palikimo saugojimo svarbą. Jis skatina nepasiduoti ir kovoti už tėvynę, išsilaisvinti iš carinės priespaudos. Iš jų, tautinio sąjūdžio idėjų matome nemažai: patriotiškumas, nepriklausomybė, vado kovai ieškojimas ar reikalingumas, atgimimo simboliai (aušra, rytas, pavasaris) 7. Kaip eilėraščiuose suprantamas tautiškumas – kokiais dalykais (trimis) jis remiasi? Pasirinkite eilėraščių citatų. Tautiškumas remiasi nepriklausomybe („Numesk, tėvyne, rūbą seną, / Kurį užvilko svetimi!“), vienybe bei atsidavimu (Vyrai lietuviai, auštančią dieną / Mūsų nors sūnūs visgi išvys!), morale bei pagarba (protėvių turto gynimas: Tas ne lietuvis, kurs tėvynę / Bailiai kaip kūdikis apleis; / Kursai pamins, ką bočiai gynė / Per amžius milžinų keliais.) 8. Palyginkite Maironio išsakytą tautiškumo sampratą su ankstesnių autorių – K. Donelaičio bei A. Baranausko. Maironio tautiškumo samprata atskleidžiama per vieno individo emocinį pasaulį ir remiasi praeities didžiavimusi ir darbu ateičiai. K. Donelaičio tautiškumo samprata remiasi bendruomenės morale, kultūra, vienybe, ji atskleidžiama bendruomenei veikiant išvien. A. Baranausko tautiškumo samprata atskleidžiama per individo emocinį pasaulį (kaip ir Maironio) bei remiasi neatsiejamu, neišskiriamu, ypatingu gamtos ir žmogaus ryšiu. Visas šių autorių tautiškumo sampratas sieja vienybė ir moralė: Maironio kūryboje atskleidžiamos moralaus žmogaus ir vienybės sampratos, K. Donelaitis savo poemoje bendruomeniškumą atskleidžia per vieningą kova prieš kitataučius, vaizduodamas moralius žmones, o A. Baranauskas vaizduoja gamtos unikalumą ir vienybę, moralus žmogus ilgisi jos harmonijos, geresnių laikų. 9. Kas sieja Maironio ,,Užtrauksme naują giesmę“, Adomo Mickevičiaus ,,Odę jaunystei“ bei V. Kudirkos ,,Labora!” Visi trys kūriniai yra į jaunimą nukreipti geresnės ateities siekiai. Priešinama praeitis – senatvė ir ateitis – jaunimas. Visuose kūriniuose plėtojama jaunimo darbo tema bei idealų siekimas. 10. Kokį Tėvynės paveikslą kuria Maironis? Argumentuotai, išsamiai, remiantis eilėraščiu ,,Kur bėga Šešupė" ir kitais pasirinktais eilėraščiais, atsakyti į klausimą, Maironio poezijoje tėvynė ir mylimoji dažnai susipina viename vaizde,: tėvynė personifikuojama kaip moters idealizuota figūra. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Taip niekas tavęs nemylės“, kur pabrėžiama besąlygiška poeto meilė tėvynei, kuri yra įkūnyta idealizuotos moters: “Jau niekas tavęs taip giliai nemylės, Kaip tavo nuliūdęs poetą”. Autorius savo kūryboje formavo labai garsų, galingą ir didingą tėvynės paveikslą. Prisimindavęs šalies kraštovaizdžius pasinerdavo į jų praeitį, junginiais tą garsumą ir didumą pabrėždamas: „Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai / Trakų štai garbinga pilis! / Jos aukštus valdovus užmigdė kapai, / o ji tebestovi dar vis! /

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!