Maironis „Pavasario balsai"

Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis )

1862 m. spalio 21 d. (pagal Julijaus kalendorių) Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. – 1932 m. birželio 28 d. Kaune) – kunigas, profesorius ,poetas ,dramaturgas,istorikas , tautos atgimimo dainius. Labiausiai žinomi kūriniai „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“.

Rinkinys "Pavasario balsai" - (1895).

Maironio kūryba tiesiogiai susijusi su XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios pokyčiais lietuvių literatūroje. Tai tautinio atgimimo laikas, kai arinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platina draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Tuo metu šviesuoliai kvietė aukotis tautiečius visuomenės idealams, dirbti tautos labui. Patriotinėje-visuomeninėje Maironio kūryboje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė, ypač jaunimas, kviečiami imtis bendrų darbų. Patriotinėje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip įprasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija tampa įkvėpimo šaltiniu, skatina mąstyti apie tuometinę varganą Lietuvos padėtį. Vis dėlto, be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį.Taigi Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomeninė ir individo saviraiškos, kurios aprėpia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai išgyventa. Šios temos neretai jungiasi viename eilėraštyje ir sudaro jo konflikto pagrindą.

Maironio lyrikos žmogus satyrose yra labai kandus, pašiepiantis, nusivylęs dabartimi. Satyroje „Spjauki, drauguži, į viską!“ lyrinis subjektas nusivylęs, kad dauguma žmonių, Lietuvai atgavus laisvę, nebepuoselėja ankstesnių idealų, domisi materialiais dalykais. Satyroje gausu retorinių sušukimų, kurie dar labiau sustiprina lyrinio „aš“ vidinį nusivylimą, kandumą. Pirmas ir paskutinis eilėraščio posmai yra tokie patys. Taip siekiama sustiprinti eilėraščio žmogaus nepasitenkinimą. Jis netgi pavadina mulkiais tuos, kurie ir toliau gyvens sau, nepuoselės anksčiau puoselėtų idealų. Satyroje „Mano moksladraugiams“ jaučiamas Maironio lyrikos žmogaus pašaipumas, kandumas. Šiame eilėraštyje lyrinis „aš“ kreipiasi į jam artimus žmones – mokslo draugus. Jis nusivylęs, ilgisi tų laikų, kai: „Uždainuodavom Lietuvą. Gerklės mums džiūvo,/ Bet krūtinės garavo, nešalo“. Eilėraščio žmogui labai liūdna, kad dabar žmonės ieško tik naudos, jiems svarbiausiu dalyku tapo pinigai, prarado vertę idealai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!