Maironio, Mačernio ir Marcinkevičiaus eilėraščių analizės

Vienas labiausiai tautos dvasią žadinusių, tautos ir Tėvynės išlikimo svarbą iškėlusių poetų yra Jonas Mačiulis – Maironis. Jis tikėjo rašyto žodžio galia, jo poveikiu, todėl nenuilstamai kūrė ir savo kūryba vylėsi pažadinti Rusijos okupacijos kamuojamą lietuvių tautą. Maironis savo kūriniuose lyrinio subjekto lūpomis teigė, jog niekas Tėvynės taip nemylės, kaip jis, jog Tėvynė jam – mūza, įkvėpimo šaltinis. Tai galima matyti jo patriotiniuose kūriniuose: eilėraščiuose apie Lietuvą kartojasi didumo, aukštumo motyvai (didinga istorija, kalnai, platūs laukai), sakoma, kad už Lietuvą aukščiau tik Dievas. Maironio ankstyvuosiuose eilėraščiuose optimistiškai žvelgiama į ateitį. Eilėraštyje „Vilnius prieš aušrą“ sakoma, jog „Laikai juk keičiasi, / Slėgė pikti, nušvis kiti / Lietuvai, mūsų Tėvynei“. Optimizmas kėlė nusilpusią lietuvių dvasią, teikė vilties, skatino pasipriešinimą carinės Rusijos priespaudai. Eilėraščio kalbantysis – tarpininkas tarp praeities ir ateities – skatina remiantis prisiminimais apie jo šlovę ir galybę sugrąžinti Vilniaus buvusį vaidmenį. Prisiminimai apie laisvą, šlovingą valstybę ir viltis ją atkurti skatino lietuvius nepasiduoti okupantų represijoms. Maironis eilėraštyje „Kur bėga Šešupė“ apibrėžė tautos sampratą. Tauta – broliai ir seserys, kurių „matutė“ yra Lietuva, o tėvas – Dievas Juos sieja savas tikėjimas, bendra, didinga praeitis, kraštovaizdis, formuojantis jų kultūrą, ir lietuvių kalba. Taigi, Maironis iškėlė Tėvynės ir tautos svarbą, suformavo jos sampratą, iškėlė žmogaus darbą Tėvynės labui, skatino Lietuvos tautinį atgimimą.
Žmogaus santykis su tėvyne Maironio ir Just. Marcinkevičiaus kūryboje
Rašytojas romantikas Maironis jautė pareigą būti tautos šaukliu, dainiumi, tai atskleidžia jo patriotinė poezija. Poetas gyveno carinės priespaudos, lietuviškos spaudos draudimo laikais, todėl savo kūriniais siekė žadinti patriotizmą, ugdyti tautinę savimonę. Meilę tėvynei atskleidžia piešiamas Lietuvos peizažas, kuriuo lyrinis subjektas gėrisi, grožisi: „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka,/ Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva.“ Eilėraštyje „Lietuva brangi“ Maironis, vartodamas epitetus, palyginimus, panoraminį vaizdą aprašo lyg iš paukščio skrydžio: „Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos,/ Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja.“ Tokie sukurti Lietuvos gamtos vaizdai atskleidžia kalbančiojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!