Maironio eilėraščio „Vilnius (Prieš aušrą)“ analizė

Maironio eilėraščio „Vilnius (Prieš aušrą)“ analizė

Maironio eilėraštyje „Vilnius“ lyrinis subjektas stebi Vilnių nakties tamsoje ir mąsto apie jo praeitį bei ateitį. Pirmose eilutėse kuriama niūri miesto panorama – „Vilnius rūmais dunkso tarp kalnų plačiai“, tačiau jis apgaubtas tamsos ir atrodo tarsi miega. Metaforos „naktis jį rūbais tamsiais kaip dūmais dengia“ ir „miega giliai“ rodo prislėgtą, tarsi užmirštą miesto būseną. Tai leidžia suprasti, kad Vilnius nėra toks, koks buvo praeityje – jo didybė pranykusi, o šlovinga istorija liko tik prisiminimuose.

Antroji posmo dalis kontrastuoja su pirmąja – joje klausiama apie Vilniaus praeities šviesą ir galią: „Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai, kuriuos skleidei Lietuvai, mūsų tėvynei?“. Čia miestas lyginamas su šviesa, simbolizuojančia jo istorinę svarbą Lietuvai. Subjektas prisimena laikus, kai Vilnius buvo tautos centras, kultūros lopšys. Tokiu būdu praeitis idealizuojama – ji vaizduojama kaip gyvybinga ir didinga, priešingai nei dabartis, kupina tylos ir sąstingio. Šis skirtumas sustiprina Vilniaus praeities reikšmę, o kartu ir kelia klausimą - miestas kada nors atgaus savo didybę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!