Maironio "Vilnius prieš aušrą" analizė

,,Vilnius prieš aušrą!“ eilėraštis buvo parašytas 1892m., jo autorius – Maironis. Eilėraštyje skamba iškilmingas ir pakilus tonas, jis vaizduoja išaukštinimą Lietuvos sostinės, jos didybės pažymėjimą. Lyrinis subjektas dabartiniu laikų stebi Vilnių, jam panoramą rodo iš viršaus „Antai pažvelki! Tai Vilniaus rūmais/ Dunkso tarp kalnų plačiai!“, lyrinis subjektas stebi Vilnių naktį „Negreit su saule išauš dar rytas!/ Miega aplinkui naktis.“ Eilėraštis atskleidžia liūdną lyrinio subjekto nuotaiką „Ko taip nuliūdai? Ko ant krūtinės/ Ašara krinta graudi?, jis liūdnas dėl dabarties, jis atmeną didžius laikus, pergalingus įvykius, jis gailisi dėl ko viskas taip pasikeitė su metais. „Gailiesi, amžius didžius atminęs?/ Praeitį brangią liūdi?“ Antrame posme veiksmo žmogus susimąsto apie praeitus laikus, kai Vilnius buvo didus ir stovėjo pilys ant kalvų „Kai Vilnius buvo mums kaip akis“. Eilėraščio pabaigoje vaizduojama bundanti gamta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!