Maironio eilėraščio „Trakų pilis“ analizė bei interpretacija

Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 metais Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų „karališkųjų“, valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo neraštingas, bet apsukrus turtėjančių kaimo sluoksnių atstovas, jis nesitenkino dviem ūkiais, todėl už suteiktą paskolą jis gavo valdyti gretimą Pasandravio dvarą, kuriame ir gimė būsimasis poetas. Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba, nors tėvai, bendraudami su vietos dvarininkais mokėjo ir lenkiškai.Maironis vienas žymiausių ir garsiausių Lietuvos poetų.Jo kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės ir nepriklausomybės sielius.Maironis pirmasis Lietuvių literatūroje suformulavo gimtinės ir tėvynės sąvokas.Jis sukūrė naują poetinę mokyklą ir aukštąją poezijos kalbą.
Trakų pilies” žanras - eilėraštis. Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. Šiame kūrinyje aktuali laiko tema. Pasak autoriaus laikas yra viską griaunantis ir naikinantis. Eilėraščio nuotaika gana liūdna, nes kalbama apie laiko sugriautą pilį. Eilėraštį sudaro penki šešiaeiliai posmai. Jie vientisos, išbaigtos struktūros (posmo pabaiga sutampa su sakinio). Eilėraščio rimas – kryžminis (ababcc). Kiekvieno posmo paskutinės dvi eilutės apibendrina posmą, padaroma išvada Eilėraštyje „Trakų pilis“ iškyla vieno objekto paveikslas.Jau pirmame posme atskleidžia vaizdo dviplaniškumas.Pro griūvančių, pelėsiais ir kerpe apaugusių sienų paveikslą ryškėja kitoks vaizdas: „Trakų štai garbinga pilis!“.Eilėraštyje kuriamas praeities ir dabarties kontrastas.
Pirmame posme Maironis iškelia pilį kaip labai svarbią žmonėms, turinčią didelę istorinę vertę.Pilyje gyveno didieji Lietuvos kunigaikščiai, kurių istorija kaip paslaptis slypi „Trakų pilyje“.Maironis nori parodyti „Trakų pilies“ reikšmę ir svarbą Lietuvai.
Antrame posme lyrinis „aš“ nepamiršta paminėti aplink pilį banguojantį Galvės ežerą, tačiau ir jo apibūdinimas, nesiskiria nuo pilies- niūrus, liūdnas: „Kai vėjas pakyla ir grumzdžias vanduo/Ir ežeras veržias platyn“,- iškart paminėjus ežerą lyrinis „aš“ parodo, jog pilis griūna, o su jos griūvimu, griūva ir mūsų tautinės sielos.
Trečiame posme kuriama dialogo situacija,Adresatas-pilis.Adresantas kalba „mes“ vardu.Posmą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!