Maironio eilėraščio "Akys" analizė

Lietuvių romantizmo autoriaus Jono Mačiulio-Maironio eilėraštyje “Akys” svarbiausios vyraujančios temos yra tikėjimas, žmogaus ir gamtos santykis bei pomirtinio pasaulio amžinumas. Lyrinis subjektas susitelkęs į vidinių jausmų pasaulį, kurį išreiškia vaizdiniais. Jo nuotaika svajinga, šiek tiek sielvartinga.
I strofa pradedama jaustuku “oi”, po to įvardinamos “akelės”, pabrėžtos deminutyvu ir jas apibūdinančiais epitetais. Jos “gražios”, “numylėtos” - ryškus artimas lyrinio subjekto ryšys su apibūdinamu vaizdiniu. Taip pat nurodomos ir spalvos (“juodos”, “mėlynos” - galima sieti su tradicine lietuvių tautos akių spalva, melsva) - tai žmonių, lyrinio subjekto tautiečių, akys. Čia panaudota metonimija: akys iš tiesų simbolizuoja pačius tautiečius, konkrečiau, jų sielas. Posmo pabaigoje minimas aušros bei saulės tekėjimas, dienos ir nakties ciklas šiame eilėraštyje yra pastovumo simbolis.
II strofoje retoriškai kreipiamasi į naktis, sulyginamas su akimis, kurias žavi: žvaigždės, “dangaus numylėtos”, lyriniam subjektui primena “žydras akutes”. Jos “aptrauktos tamsybe”, kas supriešinama su žvaigždėmis, galima įžvelgti, kad lyrinis subjektas mąsto apie gyvenimo pabaigą. Išryškėja žmogaus ir gamtos paralelė.
III strofoje ryškios lyrinio subjekto mintys apie pomirtinį gyvenimą. Jei pirmame posme mirties tema buvo paslėpta po “miego” metafora, čia ji nusakoma žodžiais “apleido”, akys “nebegali regėti”...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!