Magnolijūnai

Magnolijūnai

Vėdryninių šeima

• Šeimoje yra apie 2000 rūšių, Lietuvoje auga apie 60. Dauguma

daugiametės žolės, bet pasitaiko ir sumedėjusių (lijanos ar krūmai -

raganės).

• Žiedai dvilyčiai, dažnai susitelkę į žiedynus (kekes ar šluoteles). Dažnai

aktinomorfiniai – taisyklingi, pasitaiko netaisyklingų. Apyžiedis paprastas ar

sudėtinis, vainikėlis ryškių spalvų. Kuokelių skaičius didelis. Mezginė

viršutinė. Apdulkinami vabzdžių, rečiau vėjo. Vaisius – lapavaisis, riešutėlis.

• Beveik visi turi alakaloidų, nuodingų glikozidų. Vaistiniai, nuodingi augalai.

Pašarinė vertė menka, naminiai gyvuliai jų neėda. Džiūstant nuodingos

medžiagos suskyla, todėl paprastai nuodingi tik žali augalai. Kai kurios

rūšys yra puošnūs dekoratyviniai augalai, paprastai nekvepiantys augalai.

Žiedo formulė:

• *K5 C5 A ∞ G∞.

Pelkinė puriena Caltha palustris

Triskiautė žibuoklė – Hepatica nobilis

Geltonžiedė plukė

Anemone ranunculoides Baltažiedė plukė

Anemone nemorosa

Lieknoji plukė Anemone sylvestris

Pavasarinis

švitriešis Ficaria

verna

Šliaužiantysis

vėdrynas

Ranunculus repens

Aitrusis vėdrynas

Ranunculus acris

Mėlynoji kurpelė -

Aconitum napellus

Paprastasis burbulis -

Trollius europaeus

Vėjalandė šilagėlė -

Pulsatilla patens

• Šeimai priklauso labai didelė augalų įvairovė: daugiametės visžalės

žolės, puskrūmiai, krūmai, medžiai. Yra apie 2500 rūšių (Lietuvoje

vietinių rūšių yra 11). Būdingi mikoriziniai augalai

• Auga abiejuose pusrutuliuose, vidutinio ir šalto klimato zonose, o

tropikuose aptinkami kalnuose dažnai nualintose dirvose

(simbiozinis grybas aprūpina augalus azotu). Dirvos rūgščios. Lapai

paprasti elipsiški, spygliški, žvyniški. Yra parazitinių augalų, kurie

neturi chlorofilo.

• Žiedai dvilyčiai, aktinomorfiniai, kartais neryškiai zigomorfiniai, 4-5-

nariai. Vainiklapiai dažniausiai suaugę, vaisius – dėžutė, kaulavaisis

arba uoga.

• Apdulkinami vabzdžių.

Erikiniai Ericaceae

• Bruknė - Vaccinium vitis-idaea, 5-15 cm aukščio, su požeminiais,

įsišaknijančiais ūgliais. Auga įvairiuose miškuose, paprastai renkasi

pušynus. Žydi gegužę-rugpjūtį. Dažnas.

• Miltinė meškauogė - Arctostaphylos uva-ursi . 20-100 cm aukščio.

Auga sausuose pušynuose, kirtavietėse. Pietrytiniuose šalies

rajonuose gana dažnas. Žydi gegužę-birželį. Vaisus raudonas,

miltingas kaulavaisis. Kitur retas ar visai neauga. Vaistinis augalas.

• Paprastoji spanguolė – Vaccinium oxycoccos, stiebai 15-80 cm

ilgio, driekiasi ant kiminų. Lapai iki 8 mm ilgio. Auga aukštapelkėse,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!