„Madagaskaro“ veikėjai, jų santykis su istoriniais prototipais

Pjesėje veikia keturiasdešimt du personažai. Daugelis pjesės veikėjų turi istorinius prototipus. Pagrindinių pjesės veikėjų – Pokšto ir Salė prototipai - Kazimieras Pakštas ir Salomėja Nėris.
Pakštas (1893–1960) - geografas, keliautojas, geopolitikas, visuomenės veikėjas, puoselėjęs utopines idėjas. Nujausdamas Lietuvos likimą, buvo numatęs perkelti ją į Afrikos šalį Ugandą ir ten sukurti „atsarginę tėvynę“. Jo idėja, kaip ir pati asmenybė, neįtikėtina ir, iki M.Ivaškevičiaus pjesės pasirodymo, mažai kam žinoma. Jis iki šiol nebuvo plačiau žinomas, tačiau pjesė ir spektaklis sukuria jo asmenybės legendą. M. Ivaškevičius pjesėje sutelkia dėmesį į pagrindinius jo sąmoningumo brendimo momentus: vaikystės epizodą, pirmųjų genialių „pramatymų“ atsiradimą ir bandymus realizuoti utopišką lietuvybės išsaugojimo idėją. K.Pakštas dramoje virsta Pokštu, į kurį visi žiūri kaip į keistuolį pokštininką. Tuo tarpu pats herojus (Pokštas) labai rimtai siekia savo idėjomis „užkrėsti“ ir suvienyti lietuvius.
Salės – poetės prototipas - lietuvių poetė lyrikė Salomėja Nėris (1904–1945). Salė – romantinė herojė. Pjesėje poetės Salės likimas sutapatinamas su nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, suvokiama kaip jaunos valstybės ieškojimų ir klaidų įsikūnijimas. Apie jos meilės ieškojimus autorius kalba lengvai, realistiškai, su humoru. Tačiau apie kairuoliškas poetės pažiūras kalbama jau kitaip. Nes kairuoliškumas buvo visos tautos, ne tik Salės biografijos problema. Jei pasirinkimas jai būtų buvęs lengvas, atitinkantis įsitikinimus, tai nebūtų dramatizmo Salomėjos Nėries karo poezijoje. M.Ivaškevičius apie politinį Salės pasirinkimą nebedrįsta rašyti taip lengvai ir realistiškai, todėl pjesėje originaliai interpretuojama politikos tema, išreiškiama pasitelkus tautosakos ir pasakos elementus: sukuriama veikėjų slibinų grupė- keturgalvis slibinas (keturi komunarai), trigalvis slibinas (trečiafrontininkai), visa ryjantis Slibinas (jo prototipas – Stalinas), Salė jam vežama kaip nuotaka, kurios kraitis – tauta. Tačiau pjesėje sukuriamas postmodernus paradoksas – M.Ivaškevičius, kurdamas Pokšto, Salės, Slibinų, oratorių-politikų personažus, išsiverčia be konkrečių politikos aliuzijų. „Išskyrus komiškas Salės svajas tapti „Joana iš Francijos“ ir joti išvaduoti Vilniaus iš lenkų jungo“.
Antraeilių veikėjų prototipai – daugiau ar mažiau žinomi kultūros, politikos veikėjai. Gerbutavičiaus prototipas yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!