Lyderiavimo teorijos

Lyderiavimas – tai procesas, kurio metu paskirtas arba natūraliai iškis lyderis daro įtaką grupei siekdamas visiems bendrų tikslų. Pagrindinis lyderiavimo uždavinys – tai organizuoti grupės veiklą, kad būtų pasiektos numatytos užduotys. Tam lyderis turi sudaryti tinkamas veiklos sąlygas, koordinuoti grupės narių veiksmus, užtikrinti tinkamą tarpasmeninių santykių atmosferą ir pan. Daugelis autorių bandė paaiškinti, kokie veiksniai lemia tai, kad vieni žmonės dažniausiai tampa lyderiais, o kiti – niekada, nuo ko priklauso lyderio veiklos efektyvumas, ar gali tas žmogus sėkmingai lyderiauti skirtingose situacijose ir pan. Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus atrasti nepavyko, todėl nagrinėjant lyderiavimo proceso ypatumus susiformavo gana didelė pažiūrų įvairovė.
• Situacinė;
• Sąveikos;
• Kelio į tikslą.
Dabar norėčiau aptarti trumpai šias lyderiavimo teorijas:
1.Bruožų lyderiavimo teorija. Pagal ją lyderiais gali tapti ne visi žmonės. O tik tie, kurie pasižymi specifinėmis pastoviomis savybėmis, turinčiomis įgimtas prielaidas. Šios teorijos atstovai pateikė universalių bruožų sąrašą: aukštas intelektas, atsakomybės jausmas, komunikabilumas, energingumas, atkaklumas, iniciatyvumas, ekstravertiškumas, polinkis dominuoti, pasitikėjimas savimi, sugebėjimas paveikti kitų žmonių elgesį, organizuoti tarpasmeninę sąveiką, siekti tikslo nepaisant įvairių kliūčių ir pan. Tačiau lyderiavimas vienareikšmiškai nenulemia kokia nors konkrečių bruožų kombinaciją – dar būtina atsižvelgti į skirtingus įvairių situacijų reikalavimus, įgyvendinamų tikslų pobūdį ir pan.
2.Labiausiai paplitusi situacinė lyderiavimo teorija. Ji akcentuoja lyderiavimą konkrečiose situacijose. Išskirtini du pagrindiniai lyderiavimo stiliai – direktyvusis (orientuotas į uždavinio sprendimą) ir palaikantysis (orientuotas į tarpusavio santykius). Taikant pirmąjį, lyderis padeda grupės nariams siekti iškeltų tikslų, duoda nurodymus, skiria konkrečias užduotis ir vaidmenis, koordinuoja grupės veiklą, vertina atliktą darbą ir pan. Šiuo atveju lyderis dažniausiai remiasi vienpuse komunikacija ir pavaldiniams nurodo, kas turi būti padaryta, kaip turi būti padaryta ir kas yra atsakingas.
Naudodamas antrąjį stilių – palaikymo metodiką, lyderis skatina glaudžius tarpusavio santykius, pasitikėjimą, atvirumą, yra draugiškas, vertina grupės narius kaip lygiaverčius, teikia jiems paramą ir t.t.
Ši teorija yra lengvai suprantama ir pritaikoma praktikoje. Ja remiantis yra mokomi bei treniruojami lyderiai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!