Tai, kas atvilnijo į Lietuvą, gerai pažįstama šiuolaikinėms vakarietiškoms visuomenėms, kuriose šeima jau prieš keletą dešimtmečių tapo politinių karų ginklu. Už šių karų ir kovos pozicijų slypi ideologinės grimasos, kurios, kad ir kaip nuožmiai stengtųsi iškovoti pergalę savo tikrovės vizijai, negali nesiskaityti su objektyviomis šiuolaikinės visuomenės duotybėmis ir prieštaravimais, dabarties žmogui diktuojančiais santuokos ir šeimos scenarijus. Visos politinės ideologijos privalo pripažinti vieną neišvengiamą socialinį faktą: šeima, santuoka ar gyvenimas poroje dabarties žmogui pirmiausia svarbūs kaip tarpusavio santykių erdvė, kuri kasdienybėje paprastai vadinama meile. Joje šiuolaikinis žmogus ieško savęs, šioje erdvėje jis nori būti suprastas ir suprantantis, išklausytas ir išklausantis, pagerbtas ir gerbiantis. Partnerių tarpusavio santykių kokybė šiuolaikinėje visuomenėje tapo matu, kuris dažniausia lemia žmogaus apsisprendimą išlaikyti užmegztą ryšį ar išsiskirti; nepaisant materialinių nepriteklių ar socialinio nesaugumo, gimdyti vaikus ar ne; derinti interesus vardan kito ar atkakliai grumtis už savų įgyvendinimą. Politinė kairė ar dešinė privalėtų pripažinti, kad kare dėl šeimos kokybiškų žmoniškųjų tarpusavio santykių tikslas yra nė vienos pusės neužgrobiama citadelė, nes šio tikslo įgyvendinimas yra realus dabarties padiktuotas gyvenimo poreikis. Vis dėlto kiekvienai politinei jėgai, kuri kare dėl šeimos siekia savo tikslų, verta pasigrumti už tai, kad mūsų visuomenėje moterys ir vyrai išlavintų socialinius tarpasmeninių santykių įgūdžius, kitaip tariant, išmoktų mylėti, kad dėl šių įgūdžių gyvenimas poroje ar santuokoje taptų realios demokratijos pratybomis, bet ne pragmatikų kovų lauku. Juolab, kad pokyčių Lietuvoje meilė, išleista iš namų ir miegamųjų, apgyvendinta pirmuosiuose žurnalų puslapiuose, televizijos diskusijų laidose, kino filmų ekranuose, tapo apvogta heroje, praradusia savo pavidalų ir veidų įvairovę, dažniausiai suspausta po erotinės meilės kauke.
Tarpasmeniniai žmonių santykiai turi pamatinę reikšmę individui ir visuomenei, nes per juos formuojasi žmogaus tapatumas, kuriami, perduodami ir įsisavinami socialiniai socialiniai įgūdžiai, normos, vertybės, užtikrinančios bendruomenės išlikimą. Vakarietiškų visuomenių tyrimai pagrindžia tezę, kad žmogaus savijauta, subjektyvaus gyvenimo kokybės vertinimas priklauso nuo pasitenkinimo tarpusavio santykiais. Tyrimais nustatyta, kad...
Šį darbą sudaro 2815 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!