LR švietimo įstatymo sociologinė analizė

Jau keletą dešimtmečių visuotinai pripažinta, kad mokslas, naujos technologijos, informacija, žinios, žmonių kompetencija ir intelektas lemia šalių turtingumą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, jų gyventojų gyvenimo kokybę. Netiesioginis investicijų į žmonių kvalifikaciją pelnas neretai siekia 100 proc. Tai dar labiau išryškės XXI amžiuje.
Pasaulyje vien į mokslą ir technologinę plėtrą, be švietimo ir studijų, nukreipiama apie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutiniškai 90 JAV dolerių skaičiuojant vienam planetos gyventojui. Lietuvoje šis rodiklis žymiai mažesnis – tik apie 0,5 proc. BVP arba 15 JAV dolerių vienam gyventojui. Lietuvoje prioritetas švietimui ir mokslui deklaruojamas, tačiau iki šiol valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų buvo skiriama nepakankamai. Suprasdamas ir atsižvelgdamas į mokslo ir švietimo svarbą Lietuvos ūkiui, žmonių gerovei ir valstybės stabilumui, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą. O nuo 2002 m. sausio 1d., įsigaliojo nauja bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo tvarka, kuri remiasi Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika. Tačiau vis dar atsiranda nenumatytų ar neišspręstų problemų, kurias ir norėčiau aptarti šiame darbe.
Lietuvoje turime net kelis tiesioginio finansavimo dydžius. Anot ministro G.Steponavičiaus, šiuo metu nedidelių kaimo mokyklų mokinio krepšelis beveik dvigubai didesnis nei miestuose: 5-8 klasių - atitinkamai per 7100 ir 3700 litų, 9-10 klasių - per 9000 ir 4600 litų (Kauno.diena.lt, 2010-09-03), o Laisvos rinkos instituto prezidentė R. Vainienė paskelbė, kad valstybiniame mokinio krepšelyje šiemet yra 3310 litų (Dialogas, Nr.30.). Prie šios sistemos pridėkime dar specialiųjų poreikių mokinio piniginę ir gausime … lietuvišką mišrainę.
Tiesioginio finansavimo esmė, pasak švietimo administratorių – pinigai eina paskui mokinį. Bet tai tik iliuzija, nes pinigai “nusėda” savivaldybėse. Juolab, kad savivaldybėms suteikta galimybė skirstyti pinigus savo nuožiūra. Jos tai gali daryti, nes pedagogų darbo užmokestis nesusietas su mokinių skaičiumi klasėse – mokink dvylika ar dvidešimt aštuonis mokinius – uždirbsi vienodai. Sklando gandai, kad skaitlingųjų mokyklų vadovai net nežino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!