Liudvikas Van Bethovenas

Liudvikas Van Bethovenas (pakrikštytas 1770 m. gruodžio 17 d., mirė 1827 m. kovo 26 d.) - vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, žymi figūra muzikoje pereinamajame laikotarpyje tarp klasicizmo ir romantizmo epochų. Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, jo kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų.
Liudvikas van Bethovenas gimė Bonoje. Tėvai - Johanas van Bethovenas ir Magdalena Keverič van Bethoven. Gimimo data anksčiau buvo laikoma gruodžio 16 d., nes žinoma, kad krikšto data - gruodžio 17 d., o tuo metu naujagimiai būdavo krikštijami dieną po gimimo.
Bethoveną muzikos pradėjo mokyti jo tėvas, kapelos giedotojas. Pasakojama, kad tėvas sūnų mušdavo, versdavo jį groti tikėdamasis padaryti iš jo panašų vunderkindą kaip Mocartas. Bethovenas taip pat mokėsi pas Bonos dvaro vargonininką Kristianą Gotlobą Nefę. 1792 m., pasinaudojęs savo darbdavio Bonoje dėka įgytais ryšiais, Bethovenas persikėlė į Vieną. Čia jis tikėjosi mokytis pas Haidną, tačiau šis neturėjo laiko mokiniams ir po dvejų metų perdavė Bethoveną Johanui Albrechtsbergeriui. Jaunasis pianistas greitai buvo pripažintas virtuozu, kiek lėčiau pasiekė pripažinimą kaip kompozitorius. Bethovenas visą gyvenimą buvo laisvas kompozitorius, t.y. ne dirbo bažnyčiai ar rūmuose, bet gyveno iš pasirodymų, rėmėjų lėšų ir to, ką gaudavo pardavęs savo kūrinius.
Maždaug nuo 28-erių metų Bethovenas ėmė kursti. Galiausiai tai jį net privedė prie minčių apie savižudybę. Jo asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas: kompozitorius niekad nevedė, tačiau žavėjosi jam nepasiekiamomis moterimis (ištekėjusiomis ar aristokratėmis); dažnai pykdavosi su giminėmis, jo elgesys su kitais žmonėmis būdavo nepatenkinamas. Turėjo finansinių bėdų. Šie blaškymaisi atsispindi ir jo muzikoje.
Visą gyvenimą buvęs silpnos sveikatos, 1826 m. Bethovenas visai nusilpo. Kitamet jis mirė, manoma, nuo kepenų ligos, tačiau yra nuomonė , kad mirtį lėmė apsinuodijimas švinu, kurio Bethovenas gavo per žuvį, pagautą Dunojuje.
Bethovenas išplėtojo, patobulino sonatų formą, kurią perėmė iš Haidno ir Mocarto (pirmosios trys Bethoveno sonatos netgi dedikuotos Haidnui), taip pat vystė simfoniją (vietoj keturių dalių simfonijos jis pasirinko daug...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!