„Aš atsisakiau savo močiutei“ analizė

„Aš atsisakiau savo močiutei“.
Šią nuotakos dainą. pirmą kartą paskelbė Valtarkiemio (prie Gumbinės) kun. Pilypas Ruigys ar Rugys (Ruhig) 1747 m. (nors knygos antraštėje ir pažymėti 1745 m.) išspausdintame lietuvių kalbos tyrinėjime „Betrachtung der litauischen Sprache“. Tos dainos vokišką vertimą perspausdino Ruigio dainomis susižavėjęs Lessingas, vėliau įsidėjo savo garsiąjin įvairių tautų dainų rinkinin Herderis, pagaliau ir didysis Goethe įterpė vienan savo kūrinių — Die Fischerin, 1782. Kaip jau minėjome, tai yra nuotaikos daina, kurią galima suskirstyti į 2 dalis – gyvenimo su močiute prisimininą ir povedybines ateities įsivaizdavimą.
Pirmoji dalis apima 1-6 posmus. 1-2 posmuose mergelė atsisako savo močiutei ir siūlo ieškotis naujos pagalbininkės namų ruošos darbams. Vėliau (3-6 posmuode) prisidirbusi pas motulę, o iš sangrąžinė forma parodo, kad mergelė audė drobeles, grėbė šienelį ir t.t. savo jaunamartės kraičiui. Pirmojoje dainos dalyje ryškiausia meninė priemonė – deminutyvai (močiutei, vasarėlės, verpėjatę, audėjatę linelių, drobelių, stalelių, vėjelių, šienelio, grėblelių), kurie išreiškia merginos meilę savo kasdieniams darbams, o išskirtinis deminutyvas – anytėlės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!