Literatūros įtaka tautiniam atgimimui

Literatūra – rašytinis ir sakytinis žodžio menas, užimantis neatsiejamą dalį žmogaus gyvenime. Ji parodo žmogiškojo gyvenimo įvairovę, atveria daug egzistencinių scenarijų. Šis daugiažanris menas stiprina žmogaus dvasią, ugdo savimonę bei leidžia ne tik išreikšti, bet ir sužadinti net giliai esančius ir prievarta užgniaužtus jausmus. Neretais atvejais, pasitelkta visuomenės ar kultūrinio gyvenimo šviesuolių, literatūra tapdavo nestabdoma jėga, žadinusia tautinį sąmoningumą, skatinusia vienybę ir ugdžiusia patriotinius jausmus. Įžiebęs patriotizmo kibirkštį priespaudą kenčiančioje ir engiamoje bendruomenėje, rašytinis ir sakytinis žodžio menas pavirsdavo kertiniu neginkluoto pasipriešinimo įrankiu. Puikus tokio pasipriešinimo pavyzdys Lietuvos tautinio sąjūdžio pagrindine jėga tapusių moksleivių, studentų ir mokslus baigusių inteligentų kova prieš carinės Rusijos priespaudą bei tautinio tapatumo išsižadėjimą. XIX a. pab. išsilavinusi jaunuomenė ėmė sąmoningai vengti lenkų kalbos suvokdama, kad tauta gali išlikti tik kurdama kultūrą gimtąja kalba. Tuo laikotarpiu subrendo tautiniam darbui pasiryžusių aktyvių inteligentų karta, visuomeninį darbą supratusi kaip įsipareigojimą, svarbesnį nei asmeninės gerovės siekis. Vieni iš ryškiausių šios kartos atstovų buvo Vincas Kudirka bei Jonas Mačiulis – Maironis.
Po 1863 m. sukilimo Lietuvoje prasidėjo prievartinis, caro valdžios skatinamas, visuotinis gyventojų rusinimas uždraudžiant spaudą lotyniškais rašmenimis bei lietuviškas pradines mokyklas, taip suaktyvinant gynybines tautos galias. Paskutiniais XIX a. dešimtmečiais ir pačioje XX a. pradžioje, formuojantis moderniai lietuvių tautai, sparčiai brendo jos kultūra bei literatūra. Nors spaudos draudimo laikotarpiu sąlygos kultūrai plėtotis nebuvo itin palankios, vis dėl to nelegalūs spaudiniai, jų sklaida telkė ir brandino tautą. Pirmieji lietuviški laikraščiai “Aušra” ir “Varpas” vienijo lietuvius, brėžė visuomeninio, kultūrinio darbo gaires. ,,Varpo“ pagrindiniu redaguotoju tapo vienas pagrindinių tautinio sąjūdžio ideologų, publicistas, prozininkas ir poetas, literatūros kritikas, formavęs lietuvių visuomenę pagal europietiškojo demokratizmo principus bei įtvirtinęs socialinio kriticizmo tradiciją lietuvių literatūroje Vincas Kudirka. Kilęs iš Vilkaviškio apskrities, mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau tėvo verčiamas įstojo į Seinų kunigų seminariją., kurios vadovybė tikėjosi, kad jis taps kunigijos pažiba. Tačiau pats V. Kudirka nejautė pašaukimo kunigystei,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!