Literatūrinė laiko juosta

XVIII a. pab. XIX a. vidurys XIX a. antra pusė XIX a. pab. – XX a. pr.
Tema: Lietuvos gamtos groţis.
nykimas.
poetizavimas, dabarties ir praeities
priešprieša, kontrastas. Miškas
lyginamas su lietuvio būdu,
Anykščių šilelio likimas tarsi visos
Lietuvos likimo metafora. Ţvilgsnis
į šilelį – nuo apačios į viršų, garsai
– nuo pumpuro skleidimosi iki
triukšmo.
Šviečiamasis amţius
Kristijonas Donelaitis (1714-
1780) „Metai“ – pirmasis
didesnės apimties lietuvių
groţinės literatūros kūrinys.
Didaktinė epinė poema, parašyta
hegzametru. (Išleista 1818.
Maţoji Lietuva).
Tema: Maţosios Lietuvos būrų
gyvenimas keičiantis metų
laikams ir su jais pasikartojantys
darbai, santykiais su ponais ir
kitataučiais.
Problemos: kokia ţmogaus
buvimo pasaulyje prasmė, kaip
reikia gyventi ir elgtis Dievo
sukurtame pasaulyje.
Stiliaus savitumas: veikėjai –
Vyţlaukio kaimo „vieţlybi“ ir
„nenaudėliai“ būrai, juos
skriaudţiantys ponai. Sodri,
turtinga, vaizdinga kalba:
vaizdingi veiksmaţodţiai,
hiperbolės, palyginimai.
Lietuvių literatūros laiko juosta. XVIII amžiaus pabaiga – XX a. pradžia
Pozityvizmas.
Realizmas.
Vincas Kudirka (1858–
1899). Poezija
(„Tautiška giesmė“,
„Varpas“, „Labora“ ir
kt.
Temos: tautinio
atgimimo skatinimas.
Apsakymai (satyros):
„Viršininkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“.
Temos: smerktinų
carinės priespaudos
valdininkų ir reiškinių
išjuokimas.
Stiliaus savitumas:
satyriškas, ironiškas
ydingų visuomenės
reiškinių vaizdavimas.
Romantizmas.
Maironis (1862–1932).
„Pavasario balsai“ (1895) –
eilėraščiai. („Nuo Birutės
kalno“, „Vakaras ant eţero
Keturių Kantonų“, „Poeta“,
„Uţmigo ţemė“ ir kt.)
„Jaunoji Lietuva“ (1907) –
lyrinė poema. Temos:
Tėvynės meilės, istorinės
praeities, gamtos, asmeninė
lyrika.
Satyros „Mano
moksladraugiams“, „Kai
kam“ ir kt. Su ironija ir
sarkazmu išsakomas
poţiūris į visuomenės
gyvenimo ydas.
Stiliaus savitumas:
subjektyvumas, atviras
jausmingumas, dramatizmas,
individualumas. Maironio
melodingą, lietuvių liaudies
dainomis paremtą lyrikos
stilių tęsė Salomėja Nėris,
Just. Marcinkevičius ir kt.
Realizmas.
Ţemaitė (1845–1921).
Apsakymai (ciklas „Laimė
nutekėjimo“. Ţymiausi
apsakymai: „Marti“, „Petras
Kurmelis“.)
Temos: XIX a. pab. – XX a. pr.
Lietuvos valstiečių gyvenimas, jų
buitis, papročiai, šeimos
gyvenimas, ţmonių tarpusavio
santykiai.
Problemos: Pobaudţiavinio
kaimo kultūrinis, ekonominis
atsilikimas, moters padėtis
šeimoje.
Stiliaus ypatybės: objetyvus
pasakojimas, plačiai vaizduojama
veikėjų aplinka ir kasdienybė,
turtinga ir vaizdinga kalba, gyvi,
ryškūs, nepakartojami veikėjų
paveikslai.
roblemos:
Stiliaus savitumas.
XX a. pradţia
ppppppprprpradţia1955
XX a. vid.
Simbolizmas (poezijoje ir dramose)
Balys Sruoga (1896–1947) . Simbolistinė poezija.
Rinkiniai „Saulė ir smiltys“ (1920) ir „Dievų
takais“ (1923).
Istorinė poetinė drama „Milţino paunksmė“
(1932). Sukurta Vytauto Didţiojo 500-ųjų
mirties metinių proga surengtam konkursui.
Konfliktas – lenkų kova su LDK didţiuoju
kunigaikščiu Vytautu, siekiančiu Lietuvos
nepriklausomybės.
Stiliaus savitumas. Dramoje Vytautas nė karto
nepasirodo – taip novatoriškai kuriamas
idealizuotas jo paveikslas. Pagrindinis personaţas
– Jogaila.
Poetinės dramos tradiciją tęsė Just.
Marcinkevičius ir J. Grušas.
„Dievų miškas“ (išleista 10 metų po rašytojo
mirties). Tema: lietuvių inteligentų, atsidūrusių
fašistiniame mirties lageryje, gyvenimas ir
jausmai. Stiliaus savitumas. Ironiškas pasakotojas
– beteisis kalinys, humanistas, su pasauline
kultūra susipaţinęs intelektualas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!