Lietuvos žemės ištekliai, jų struktūra

Žemė – svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamas turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė bazė kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamųjų vietovių, infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti. Žemės santykių reguliavimo objektas yra visa Lietuvos Respublikos teritorija, įskaitant racionaliam žemės naudojimui reikalingus žemės paviršiaus, oro erdvės sluoksnius, vidaus ir teritorinius vandenis.
Pasaulio žemės fondas - beveik 13,39 milijardų ha., tačiau tik nedidelę dalį (1,51 mlj. ha (11,6%) sudaro žemės ūkio paskirties žemė (Europoje be Rusijos-28,4 %; Afrikoje-6,8 %). Kasmet nuo 10 iki 35 mln. ha žemės atitenka urbanizacijai: miestams, pramonei, transportui, sąvartynams ir t.t. Maždaug 1/2 šių plotų - buvusi žemės ūkio paskirties žemė. 1960 m. pasaulyje 1 žmogui teko 1/2 ha žemės ūkio naudmenų. Dabar tas rodiklis sumažėjo iki 0,27-0,25 ha. Tačiau pasaulyje yra daug šalių, kur šis rodiklis daug mažesnis- 0,05-0,1 ha (Kinija, Japonija, Egiptas ir t.t.).
Maždaug 10 mln. ha žemės kasmet degraduoja. Ją paveikia vandens ir vėjo erozija, vyksta druskėjimas. Tam kad šis plotas būtų atstatomas, reikia įsisavinti ne žemės ūkio paskirties plotus, pirmiausia, miškus. Tačiau šitokie veiksmai dar labiau suardytų pasaulyje biologinę pusiausvyrą. Taigi, ateityje žmonių skaičiaus gausėjimas vyks mažėjant naudojamos žemės plotui.
Lietuvos istorijoje vyko daug žemės pertvarkymo procesų, kurie turėjo įtakos žemės naudojimui, naudmenų kitimui, kuriuos lėmė nuosavybės formų pokyčiai bei gamtinės sąlygos.
Vykdant šiuolaikinę žemės reformą, iškilo būtinybė kaupti žinias apie žemės sudėtį, kokybę ir kitą su žeme susijusią informaciją. Visa ši informacija – žemės fondas, kuris nuo seniausių laikų yra skirstomas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudmenas. Todėl savaime suprantama, jog visi vykę žemės pertvarkymo procesai, turėjo įtakos ne tik žemės naudojimui, bet ir šalies žemės naudmenų kitimui, kuriuos lėmė nuosavybės formų pokyčiai, gamtinės sąlygos.
Pagal šiuo metu galiojantį Žemės įstatymą (Lietuvos ..., 1994) visa...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!