XVI a. Lietuvos žemės ūkis

XV-XVI a. susiformavo žemėvaldos magnatų sluoksnis Lietuvoje, pvz: Sapiegos, J.Ponetovskis, B.Karpis, A.Tyzenhauzas ir t.t.
Vienas iš svarbiausių XVI a. Lietuvos ekonomikoje įvykių buvo Valakų reforma. Jos priežastys buvo: siekimas suintensyvinti žemės ūkį, padidinti pajamas, įtvirtinti feodalų teises y žemę. Reformos esmė: visa ariamoji žemė sutelkiama y vieną masyvą ir iš jo valstiečiui išskiriami trys žemės rėžiai. Geriausiose žemėse buvo kuriami parivalkai, paremti lažiniu darbu.
Šios reformos atsiliepė ir bajorams. Bajorai, buvę žemvaldžiai, bet neįrodę savo „šlėktytės“ tapo valstiečiais, t.y. neteko asmens laisvės ir žemės nuosavybės, jie mokėdavo činčą – mokėjo piniginę rentą.
Apie lažą. Valstiečiai turėjo atidirbti už savo turimą žemę, dažniausiai viena kiemas turėjo pusę valako (apytikriai 10 ha). Lažo normos išliko tos pačios nuo XVI-XVIII a. Vidutiniškai 4-3 dienos per savaitę po du arba vieną žmogų iš kiemo, žiemą 2-3 dienos per savaitę...

Daugiau informacijos...