Lietuvos valstybės atkūrimas Pirmojo pasaulinio karo metu

Lietuva didžiojo karo pradžioje. Didžiųjų Europos valstybių rungtynių padarinys – didysis karas iš pat pradžios lietuvių gyvenamąjį kraštą pavertė kovų lauku. 1914 m. rugpjūčio mėnesį Vokietija pirmiausia visomis pajėgomis puolė vakaruose Belgiją ir Prancūziją. Rytų fronte Vokiečių jėgų menkumas leido Rusijos kariuomenei įsiveržti i Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsrutės, Gumbinės, Stulpėnų. Tačiau veikiai vokiečiai išstūmė rusų kariuomenę ir įsiveržė į dabartinės Lietuvos teritoriją, ypač į Suvalkų kraštą. Mūšiai ir kitos baisenybės sutrikdė visą ūkio ir visuomenės gyvenimą, daug kur neleido nuvalyti laukų o didelės kariuomenės sunaikino derlių ir mantą. Daugelis ūkininkų ir inteligentų su šeimomis buvo ištremti arba pasitraukė į rytus. Niekas tada nesitikėjo, kad karas užtruktų ilgiau, kaip kelis mėnesius.
Lietuvių organizacijos Vilniuje. Prasidėjus karui, Lietuvoje atsirado sužeistų civilių žmonių, pabėgėlių, kuriems reikėjo pagalbos. Dar 1914 m. rugpjūčio 11 d. buvo įsteigtas lietuvių laikinasis komitetas nukentėjusiems nuo karo šelpti. Kadangi nukentėjusių žmonių gausėjo kilo būtinas reikalas steigti tam tikslui draugiją.
Lietuvių inteligentijos politinės veiklos suaktyvėjimas. Karo pradžioje reikėjo atkreipti pasaulio valstybių dėmesį i sunkią Lietuvos padėtį. Kovoje dėl nepriklausomybės lietuvių inteligentijai reikėjo užsienio šalių paramos. Pirmoji proga viešai prabilti pasitaikė 1916 m. gegužės mėnesį, kai Rusijos pavergtos tautos kreipėsi į JAV prezidentą T. V. Vilsoną. Dokumente buvo reikalaujama suvienodinti Lietuvos valdymo aparatą, leisti laisvai tvarkyti savo švietimo reikalus suteikti teisę veikti lietuviškoms draugijoms, organizacijoms, nevaržyti lietuviškos spaudos, nedrausti susirašinėjimo lietuvių kalba, netrukdyti gyventojų susisiekimo. Tačiau Vokietijos vyriausybė į šį memorandumą nereagavo.
Suaktyvėjusi inteligentijos politinė veikla nepadarė Vokietijos vyriausybei lietuvių geidžiamo įspūdžio. Ir negalėjo padaryti, nes Lietuvoje tuo metu nebuvo specialaus organo, kuris oficialiai galėtų reikšti lietuvių tautos valią.
Tuo metu Vokietijos valdantieji sluoksniai ėmė svarstyti kaip pertvarkyti okupuotų kraštų valdymą. 1916 m. lapkričio ir Vokietijos ir Austrijos – Vengrijos monarchai aktu paskelbė, kad Lenkijos valstybė atskiriama nuo Rusijos. Ta proga susikūrusi Lenkijos valstybės taryba pareiškė pretenzijas į lietuvių žemes. Lenkijos politiniai lyderiai siekė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!