Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1939 m. rugsėjo 19 d. Raudonoji armija okupavo Vilnių ir iki pasirašant Vilniaus perdavimo Lietuvai sutarti spalio mėn., pradėjo grobti turtą. Buvo išvežami gamyklų įrengimai netgi radiatoriai ir baldai iš butų.
Prasidėjus karui Lietuvoje buvo priimtas „Nepaprastuoju metu tautos ūkiui tvarkyti įstatymas“, kurio dėka finansų ministras gavo ypatingus įgaliojimus reguliuoti eksportą ir importą, gamybą, prekybą. Nusižengę ministro nutarimams galėjo būti baudžiami bauda arba kalėjimu. Dėl naujo įstatymo kilo pirkėjų panika, todėl buvo įsakyta būtiniausias plataus vartojimo prekes ir maisto produktus pardavinėti tik įprastinėmis normomis nuolatiniams klientams, o prekybininkams buvo uždrausta kelti kainas ir kaupti prekių atsargas. Buvo suvaržytas žibalo ir benzino pardavimas, pagal policijos išduotus leidimus aprūpinant šiais produktais tik įmones ir jų transportą. 1939 m. spalio 7d d. finansų ministras paskelbė verslo įmonių sąjungų steigimo įsakymą. Iki 1940 m. gegužės buvo įsteigta 18 tokių sąjungų. 1939 m. rudenį J. Sutkų finansų ministro poste pakeitęs Ernestas Galvanauskas daug dėmesio skyrė užsienio prekybai. Jis pradėjo skatinti centralizuotą prekybą ir pradėjo varžyti privačius pirklius užsienyje, o laisvą konkurenciją pripažino tik vidiniame šalies vartojime. Prasidėjus karui pradėtos žemės ūkio ir pramonės reformos.
1940 m birželio 14 d. SSRS okupavo Lietuvą ir jos ūkis buvo suardytas, naikinant privatinę nuosavybę, rinkos ūkį ir paimant sovietų valdžios žiniai bankus, fabrikus, parduotuves, o po karo, palaipsniui ir žemes, įvedant kolūkių sistemą. Užgrobusi valdžią komunistų partija 1940 m. liepos 30 d. pradėjo ūkinių objektų nusavinimą ir savo komisarų skyrimą, kuris užtruko iki 1941 m. pradžios. Prekybos, ūkio ir amatų rūmus sovietų valdžia pradėjo perorganizuoti į ministerijas.
Vokiečių–rusų karo pradžioje Lietuvoje paskelbus nepriklausomos valdžios atkūrimą, ji ėmė grąžinti ūkio objektus savininkams, tačiau nacių valdžia ją išvaikiusi ėmėsi perdavinėti Lietuvos ūkį reicho firmoms ir gamybiniams susivienijimams. Visa Lietuvos tekstilės...
Šį darbą sudaro 544 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!