Pasaulis ir Lietuva antrojo pasaulinio karo metais. Šaltojo karo epocha. Lietuvos visuomenė sovietų okupacijos metais. Dabartini

1. Nurodyti Antrojo pasaulinio karo priežastis.
• Vakarų valstybių nuolaidžiavimas Vokietijai, siekiant išvengti karo Europoje.
2. Kodėl nebuvo sudaryta kolektyvinė saugumo sutartis Europoje?
Vokietija visą laiką buvo nepatenkinta Versalio sutarties sąlygomis. Didžiosios valstybės (Anglija ir Prancūzija) neturėjo bendros nuomonės Vokietijos atžvilgiu. Didžioji Britanija siūlė daryti nuolaidas, o Prancūzija - ne. Be to, Prancūzija iškėlė taip vadinamo Rytų pakto idėją, pagal kurią, sutartys turėjo būti pasirašytos su Čekoslovakija, Lenkija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva. Lenkija ir Suomija nesutiko pasirašyti sutarčių, nes bijojo, ir ne be pagrindo, kad tai gali padėti sustiprėti SSRS įtakai. Todėl bandymas sudaryti kolektyvinio saugumo sistemą Europoje nepavyko.
3. Kodėl SSRS nebuvo pasiruošusi karui su Vokietija?
Pasirašiusi Molotovo - Ribentropo paktą, SSRS laikėsi grobikiškos politikos. Pasinaudojusi palankiomis tarptautinėmis sąlygomis, SSRS okupavo Baltijos šalis, Besarabiją. Motyvuodama tuo, kad prasidėjus karui su Vokietija, Lenkija pralaimėjo ir reikėjo „apginti“ Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją, užėmė šias teritorijas. 1940m. Berlyne buvo aptarti SSRS ir Vokietijos politiniai santykiai. Buvo apsvarstyta galimybė prisijungti SSRS prie trišalio Vokietijos-Japonijos-Italijos pakto. Tokiu būdu SSRS nespėjo pertvarkyti savo pramonės ir kariuomenės koro reikalams (tai galėjo būti baigta tik 1942m.).
4. Kokias užsienio politikos problemas ir kaip 4-ajame deš. sprendė Lietuva?
4-ajame deš. Lietuva sprendė šias užsienio politikos problemas:
• Konfliktas su Lenkija. Lenkijos vyriausybė, pasinaudodama incidentu Lenkijos-Lietuvos pasienyje, 1938m. įteikė Lietuvai ultimatumą ir pareikalavo, kad būtų užmegsti diplomatiniai santykiai. Tai reiškė Vilniaus atsisakymą. Lietuvos Vyriausybė priėmė ultimatumą. Tai sukėlė Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą, smuko A. Smetonos ir Vyriausybės autoritetas.
• Vokietijos agresija Europoje vertė Baltijos valstybes ieškoti būdų išsilaikyti. 1939m. Lietuvos Seimo nepaprastoji sesija priėmė Neutralumo įstatymą. Laikytis neutralumo politikos vertė ir vidaus padėtis. Smetonos valdymu buvo nepatenkinta dalis Lietuvos gyventojų. Lietuvai pradėjus kariauti, vidaus padėtis galėjo dar labiau komplikuotis ir pasidaryti pavojinga tautininkų diktatūrai. Lietuvos neutralumą palaikė Anglija ir Prancūzija.
• Konfliktas su Vokietija dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto. 1939m. Vokietija įteikė Lietuvai ultimatumą dėl Klaipėdos ir Klaipėdos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!