Naujieji laikai XV (Didieji geografiniai atradimai) – XX a. (1918 m. – Pirmojo pasaulinio karo pabaiga)

luominė (pirmasis luomas (dvasininkija), antrasis luomas (bajorija), Trečiasis luomas) bei nelygiateisė.
Prietaringa, religinga, stiprus kolektyvinis ryšys.
individualizmas, noras išsiskirti savo protu, sugebėjimais iš minios. Mažiau religinga, jau nereikia bažnyčios, kaip tarpininko su Dievu. Žmonės kratosi prietarų, nes tiki mokslo pažanga, siekia išsilavinimo. Palaipsniui nyksta luominė visuomenė, keliamos žmogaus teisės ir laisvės, žmonių lygybės idėja.
Nauji visuomenės sluoksniai: buržuazija, samdomieji darbininkai, inteligentija.
Apšvietos epocha – tai visuomenės raidos etapo baigiamoji dalis. Ji įtvirtino naują visuomenės sanklodą. Didžioji Prancūzijos revoliucija yra ta riba, nuo kurios buvo negrįžtamai pasukta laisvės, lygybės, brolybės principų visuotinio įgyvendinimo link.
Ūkinė sankloda
Feodalizmas; žemė buvo laikoma svarbiausia gamybos priemone
bei turtėjimo šaltiniu.
VIII a. pab. – XV a. baudžiava (Vakarų Europoje) Iki XI-XII a. vyravo natūrinis ūkis. XII_XIII a. pažanga žemės ūkyje. Išaugo miestai; suklestėjo amatai, prekyba. Naujovės žemės ūkyje (ratinis plūgas, arklio traukiamoji jėga, trąšos...)
Maras (XIV); išteklių krizė; nauji technikos išradimai
Formuojasi kapitalizmas, kuris galutinai įsitvirtino XIX a. Daugiau
pajamų buvo galima gauti iš prekybos, pramonės. Darbo santykiai pradedami grįsti ne asmenine priklausomybe (galutinai baudžiava panaikinta XIX a. vid.), o samdos principu. Spartus pramonės perversmas su visais iš jo išėjusiais padariniais (urbanizacija, industrializacija, naujų visuomenės sluoksnių ir t.t.)
Politinė raida
IX-XIII a. feodalinis susiskaldymas; nuo XIII-XIV a. formuojasi
luominės monarchijos, nuo XV a. centralizuotų valstybių susikūrimas.
Europoje susikūrė absoliutinės monarchijos, XVII a. atsiranda
nauja valdymo forma Didžioje Britanijoje – konstitucinė monarchija, XVIII a. Šiaurės Amerikoje anglų kolonijos išsivaduoja ir paskelbia naujos valstybės sukūrimą – JAV federacinė demokratinė respublika; XIX a. pab. Europoje įsitvirtina konstitucinės monarchijos.
Religija
Katalikų bažnyčios dominavimas – stipri politinė ir ekonominė galia.
Tačiau XIV a.pab. – XV a.prad. Katalikų bažnyčia išgyveno gilią krizę.
Bažnyčios (katalikų) įtakos silpnėjimas ir visuomenės
pasaulietėjimas – sekuliarizacija (prasidėjo Renesanso laikais, o sustiprėjo Reformacijos). Katalikų bažnyčios skilimas į katalikus ir protestantus.
Bažnyčios ir dvasininkijos vaidmens mažėjimas valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse.
Perėjimas nuo teocentrizmo (Dievas – pasaulio centras) prie antropocentrizmo (žmogus – pasaulio centras).
Kultūra
V.Europos kultūra žemesnio lygio lyginant su Bizantijos. Antikos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!