Lietuvos vaizdinys literatūroje

Visais laikais daugybė lietuvių autorių savo kūriniuose aprašydavo ne tik kasdienias temas, bet taip pat daug dėmėsio skyrė apie visiems skaitytojams artimą ir aktualų tėvynės įvaizdį. Iš tikrųjų Lietuvos vaizdinys kūrėjų darbuose išties skyrėsi. Šiuos skirtumus atrandame tarp XIXa. kūrusio Maironio bei XIXa Antano Baranausko kūrinių. Maironis savo eilėraščiuose Lietuvą perteikia kaip didingą, vertingą šalį, o Antano Baranausko kūrinyje įžvelgiama miško svarba. Romantizmo epochos Antano Baranausko lyrinėje romantinėje poemoje „Anykščių šilelyje“ vaizduojamas nepaprastas Lietuvos miško ir gamtos vaizdinys. Rašytojas daug dėmesio praleido Anykščių šilelyje. Kiekvieną kartą jis prisimindavo ir sukurdavo vaizduotėjė gamtos reiškinius, kurie A. Baranauskui po kiek laiko užėmė svarbią vietą jo širdyje. Būtent ši vieta ir įkvėpė parašyti eilėraštį „Anykščių šilelis“. Iš pradžių kūrinyje vaizduojama romantinė gyvybingos praeities ir merdinčios ateities tema. Ir tai galima įžvelgti eilėraščio pirmoje dalyje: „Žvelgiant į pliką lauką, darosi taip nemaru“. Taip pat aprašoma žmogaus vaizduotės galia: „ Tartum kelmai supuvę atgyja, žaliuoja/Suspynusias viršūnes vėjas plevėsuoja<...> Lyg dienai brėkštant viduj paniurusio miško“. Taigi, poema vaizduoja mišką, kurioje nebelieka tikrovės, jis atgyja lyrinio subjekto vaizduotėje, atmintyje. Antrojoje eilėraščio dalyje parodomas kontrastas. Tai pirmoji poema, kurioje girios, medžių įvaizdžiai išaugo į romantinį laisvo gyvenimo simbolį. Kūrinyje rašytojas parodė, kaip glaudžiai liaudies žmogaus gyvenimas siejasi su gamta. Lietuviams didelę reikšmę turėjo miškai, kitaip tariant, gamta buvo ta vieta, kuri sužadina kūrybos impulsą bei šventumo jausmą. Ji nutildo kasdieninius žmogaus rūpesčius, leidžia savom akim regėti gamtos grožį, todėl žmogus pajaučia pilnatvę. Tai galima įžvelgti antros dalies pradžioje: „Dažnai miške Lietuvis, ko verkia, nežino <...> Ė tik pilna pajautų labai ramiai galudžia“. Šiame eilėrėštyje susipina miško ir tėvynės likimai. Galima teigti, kad miškas ir tauta patyrė didelius nuosmukio laikus, todėl mišką rašytojas vaizduoja kaip tautos „sergėtoją“. Taigi, A. Baranauskas poemoje Lietuvos vaizdinius perteikia susitelkdamas į gamtą ir joje slypinčią galią ir svarbą. Šiek tiek kitaip, Lietuvos vaizdiniai aprašomi XIXa poeto Maironio kūryboje. Rašytojo eilėraščiuose „Pavasario baslai“ Lietuvos vaizdinys kuriamas kaip galingas ir neatsiejamas nuo nuostabių tėvynės kraštovaizdžių. Galima teigti, kad būtent gimtinės grožio galia rašytojui suteikė tiek daug motyvacijos ir noro sukurti eilėraščius apie didingą Lietuvą. Viena iš svarbesnių temų, kurias rašė Maironis – istoriniai ir kultūriniai Lietuvos kraštovaizdžio centrai – Trakai, Kaunas, Palanga. Ypač svarbi buvo Lietuvos sostinė. Maironis vaizduoja Vilnių kaip Gedimino miestą, kurį gynė kunigaikštis Vytautas Didysis, globojo Šv. Mergelė Marija ir niokojo carinės Rusijos okupacija. Maironis patriotiniuose eilėraščiuose didelį dėmesį skiria Lietuvos sostinės istorijai. Eilėraštyje „Kur bėga Šešupė“ vaizduojama tėvynės praeitis, galinga, didinga bei garsi LDK, kurią valdė kunigaikštis Vytautas Didysis: „Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!