Lietuvos vaizdinys Didžiųjų kunigaikščių laiškuose

 Lietuvos vaizdinys Didžiųjų kunigaikščių laiškuose Lietuvos istorija tęsiasis jau daugybe amžių. Ji yra plati ir turtinga. Skaudūs istoriniai įvykiai ir svarbios pergalės suformavo tvirtą mūsų tautos charakterį. Išgyvenome karo baisumus, trėmimus, genocidą, partizaninį judėjimą, Sovietų priespaudą, kultūrinį nužmoginimą, dėl to išmokome mylėti savo laisvą šalį, už ją kovoti, išlikti vieninga tauta. Patriotai esame ir šiandien. Ir šiais laikais kiekvienas mūsų, pristatydami savo tėvynę svetimšaliams, pasirenkame didingiausius epitetus, norėdami pabrėžti, kokia svarbi ir graži mums yra Lietuva. Todėl labai įdomu atsigręžti ir pažvelgti, kaip Lietuvą pristatė ir kokį jos paveikslą kūrė didieji Lietuvos kunigaikščiai dar viduramžiais. Gediminas, Lietuvos Didysis kunigaikštis, valdęs Lietuvą XIVa. pirmojoje pusėje, Lietuvą savo laiškuose Liubeko, Rostoko, Štralzundo, Greifsvaldo, Ščecino bei Gotlando miestiečiams vaizdavo kaip krikščionišką bei ekonomiškai stiprią valstybę. Gediminas laiškuose tituluoja save karaliumi, Lietuvos valstybę vadina karalyste, taip pabrėždamas savo ir savo krašto suvernitetą, savo ir krašto lygybę su krikščioniškojo pasaulio karaliais ir karalystėmis. Gediminas bandė įrodyti Lietuvos palankumą Dievui, kadangi Europos akyse Lietuva buvo tik barbarų bei pagonių valstybė. Jis pabrėžė, kad Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų krikščioniškų šalių ir ieškojo panašumų tarp dviejų skirtingų civilizacijų - krikščioniškosios ir pagoniškosios. Laiškuose Gediminas krikščionims Lietuvoje pažadėjo visišką laisvę. Gediminas pabrėžia, jog Lietuvoje gyvena daug vienuolių (pranciškonų ir domininkonų), jie turi savo bažnyčias ir laisvai skelbia krikščionybę LDK. Taip pat Gediminas Lietuvą pateikia kaip stiprią, tolerantišką ir nepriklausomą valstybę, kurią reikia vystyti ir rūpestingai prižiūrėti. Tam tikslui pasiekti, jis kreipėsi į visus pirklius, amatininkus bei dvasininkus, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą. [cituoju] „Priimsime vyskupus, kunigus, pamokslininkus ir mažesniųjų brolių ordinų vienuolius, kurių gyvenimas pagirtinas ir be priekaištų <...>“. Jiems žadėjo visokeriopą laisvę ir apsaugą. Tuo pačiu jis praneša, kad LDK žemė yra laisva nuo mokesčių visiems pirkliams. [cituoju] „Be to, pralenkę visus mūsų pirmtakus, kaip karališką dovaną suteikiame jau dabartiniu raštu, jog mūsų žemė yra laisva nuo muito, nuo pastočių ir pagalbinių tarnybų apmokestinimo visiems pirkliams, riteriams, vasalams, kuriuos aprūpinsiu pajamomis kiekvieną pagal jo luomo padėtį, įvairių amatų meistrams, būtent kalviams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, arbalerininkams, žvejams, bet kokio rango žmonėms.” Tai reiškia, kad pajamomis bus aprūpinti visi, nepriklausomai nuo luomo ir padėties: kalviai, kurpiai, račiai ir kiti amatų meistrai. Gedimino laiškuose iškyla ne miškų krašto, bet derlingų žemių viešpatystės Lietuvos vaizdinys. Taigi, savo laiškuose didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas Lietuvą pristato kaip krikščionišką ir ekonomiškai stiprią valstybę bei kviečia visus prisidėti prie Lietuvos vystymosi. Kitas Lietuvos didysis kunigikštis, Vytautas Didysis, savo laiške Romos Imperijos valdovui Zigmantui ir pusbroliui Jogailai Lietuvą pristato kaip savarankišką ir vieningą valstybę. Jis valdė lietuvą XIVa. pabaigoje XVa. padžioje. Niekas kitas taip diplomatiškai nesitarė ir nekomunikavo su kitomis tautomis, kaip būtent Vytautas, išskirti galėtume nebent jo senelį Gediminą, kuris pirmasis pradėjo rašyti laiškus kviesdamas į mūsų kraštą amatininkus, dailininkus ir dvasininkus. Vienas iš svarbiausių teiginių valdovo laiškuose buvo LDK politinis savarankiškumas. Vytautas atsisakė karūnuotis, tam, kad Lietuva išliktų atskira, savarnkiška valstybė, turinti savo kalbą ir papročius. Tam aktyviai priešinosi Lenkijos diduomenės atstovai, tvirtindami, kad tai gali nuspręsti tik Popiežius. Taip pat Vytautui buvo labai svarbi lietuvių kalba. Kunigaikščiui ji buvo laisvos ir savarankiškos Lietuvos simbolis. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas kūrė labai vieningos valstybės paveikslą. Jis atsižvelgė į taip Vakarų Europos valstybių menkinamą kraštą – Žemaitiją - ir priskyrė jį Lietuvai, kadangi žmonės ten kalba lietuvių kalba. [cituoju] „Taip pat Žemaitijos žmonės nuo senų laikų save vadino lietuviais ir niekada žemaičiais, ir dėl tokio tapatumo savo rašte mes nerašome [atskirai] apie Žemaitiją, nes viskas yra viena, vienas kraštas ir tie patys žmonės.“ Taip pat Vytautas iškėlė Lietuvos dorovės klausimą. Jam buvo svarbus teisingumas, o Lenkijos valdovas Jogaila to nesilaikė. Jis paskubėdamas išdavė Lietuvos garbę visos Europos akivaizdoje ir sumenkino Lietuvos autoritetą. Taigi Vytautas savo laiškuose Romos ir Lenkijos karaliams gynė savo ir Lietuvos kaip laisvų žmonių – bajorų, didikų ir kunigaikščių – bendruomenės garbę, rodydamas Lietuvos savarankiškumą bei vienybę. Apibendrindama noriu pasakyti, jog didieji Lietuvos Kunigikščiai savo laiškuose sukūrė didingos, stiprios ir vieningos Lietuvos paveiklsą. Didysis kunigaikštis Gediminas laiškuose kvietė įvairius amatininkus į Lietuvą, pristatydamas ją kaip ekonomiškai stiprią ir krikščionišką valstybę, o didysis kunigaikštis Vytautas laiške Romos imperijos valdovui Zigmantui ir pusbroliui Jogailai Lietuvą vaizdavo kaip savarankišką ir vienigą kraštą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!