Ką liudija Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laiškai?

Nuo 1235 m. iki 1572 m. didžiųjų Lietuvos kunigaikščių yra suskaičiuojama apie dvidešimt. Kiekvienas jų valdymo laikotarpiu savo darbais įprasmino valstybės idėjas, apie kurias jie kalbėjo laiškuose susirašinėdami su žymiais kitų šalių asmenimis. Daugiausiai juose buvo kalbama apie Lietuvą, svarbiausias idėjas, susijusias su lietuvių laisvės suvokimu. Taigi, šioje kalboje, remdamasi tokių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, kaip Mindaugas, Gediminas bei Algirdas laiškais, aptarsiu jų požiūrį į Lietuvą ir lietuvių laisvės suvokimą.
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Mindaugo laiškuose pabrėžiamas valstybės savarankiškumas. Šie laiškai yra pirmieji oficialūs Lietuvos valstybės išlikę raštai. Raštais Mindaugas siekė apginti savo valstybę nuo priešininkų, daug bendravo su kaimyninėmis šalimis, kuriose pritarimo ieškojo Lietuvos priešininkai. Siekdamas užtikrinti Lietuvos, kaip stiprios šalies poziciją, Mindaugas pabrėžė savo šalies savarankiškumą ir svarbiausias vertybes, palaikomas šalyje. Jos įprasmino laisvos ir nepriklausomos Lietuvos įvaizdį, kuris turėjo užtikrinti kitų šalių pagarbą ir apskritai suvokimą apie Lietuvos, kaip stiprios valstybės, įvaizdį. Išlikę karaliui Mindaugui adresuoti popiežių ir kitų galingų instancijų laiškai rodo lietuvių valdovo Mindaugo diplomatinius gebėjimus, jo nuoseklias pastangas įtvirtinti Lietuvos karalystės savarankiškumą, užtikrinti jos istorinį tęstinumą, pabrėžiant to svarbą laisvai ir stipriai valstybei. Mindaugas pasiekė, kad popiežius Inocentas IV apsiimtų Lietuvos karalystės vyskupystę globoti tiesiogiai. Taigi, Mindaugo laiškuose ir raštuose Lietuva vaizduojama kaip stipri ir laisva norinti būti šalis su stipriomis vertybėmis. Akcentuojamas savarankiškumas, kuris įprasmina laisvės troškimą ir norą būti saugiems.
Gedimino laiškuose ir raštuose pabrėžiama valstybės padėtis yra dviprasmė. Gedimino laiškuose skiriami du svarbiausi aspektai, pabrėžiantys valstybės padėtį. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės išlikusiuose dokumentuose pabrėžiama gyventojų prasta padėtis ir kryžiuočių puldinėjimai. Puldinėjimų atžvilgiu Lietuvos gyventojai vaizduojami kaip užguiti ir verčiami krikštytis. Pavyzdžiui, pirmajame Gedimino laiške, parašytame Popiežiui Jonui XXII, tvirtinama, kad kryžiuočių riteriai puola ne katalikiško tikėjimo tikslais. Jie padaro daug žalos žemei ir žmonėms keldami pasipriešinimą. Gediminas mini daug nusikaltimų ir žalos, padarytos riterių: pavyzdžiui, jis tvirtina, kad Vytenis nusiuntė laišką pranciškonų vienuoliams, prašydamas dviejų brolių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!