Lietuvos teisės istorijos medžiaga

Pamedės teisyno (1340 m.) ir LDK paprotinės teisės ryšiai, galiojimo laikas ir erdvė.
Tai svarbus praeities dokumentas, teikiantis žinių ne tik apie prūsų, bet ir jiems giminingų lietuvių papročiais reguliuotus socialinius ir ekonominius santykius. Todėl teisynas laikytinas šio laikotarpio vienu iš svarbių nors ir netiesioginių Liet. Teisės šaltinių.
Ankstyvoji Pamedės teisyno redakcija, susidedanti iš 86 straipsnių, yra datuojama 1340 m., o vėlyvoji, turinti 129 straipsnius, - 1433 metais.
Pamedės teisynas, kaip ir kiti to laikotarpio teisės paminklai, turi ryškų luominį pobūdį.
Teisynas skirtas tam tikram pavergtų prūsų socialiniam sluoksniui, vadinamiesiems laisviesiems prūsams.Vokiečiai neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį, santykiuose su prūsais naudojosi savo teise. Prūsas, prireikus ginti savo interesus pagal teisyno nuostatas, turėjo įrodinėti, kad gali jomis vadovautis. laisvajam prūsui buvo leista atsisakyti savo privilegijų ir pereiti į valstiečio padėtį. Tokį pasirinkimą galėjo skatinti skirtingos, t.y. lengvesnės sankcijos už to paties pobūdžio nusikaltimus.
Taigi teisyno baudžiamosios nuostatos buvo viena iš priemonių, siekiant į savo pusę patraukti dalį vietos gyventojų, teisės normomis labiau ginant tuos , kurie sueidavo į kontaktą su pavergėjais.
Laikantis šios sistemos, nusikaltimus teisyne galima sugrupuoti taip: valstybiniai, turtiniai nusikaltimai ir nusikaltimai asmeniui. Pirmosios dvi teisės pažeidimų grupės priskirtinos prie viešųjų, o trečioji – prie privatinių. Tai iš dalies atitiko to meto Vakarų Europos teisinės atsakomybės sampratą.
Pamedės teisyno baudžiamoji teisė, nusikaltimų rūšys, bausmių sistema, baudžiamojo proceso ypatumai ir stadijos.
Pamedės teisyne baudžiamajai teisei skirti straipsniai neturi vientisos sandaros. Valstybiniai nusikaltimai turi ir dispoziciją, ir sankciją. Dispozicija dažniausiai aprašomoji, įvardijanti konkrečią nusikalstamą veiką. Sankcija absoliučiai apibrėžta: nustatoma viena bausmės rūšis ir tikslus jos dydis.
Baudžiamosios teisės normų sandara-tai nusikaltimas – kaltė – bausmė. Visas dėmesys sukoncentruotas į nusikaltimo požymių aprašymą, kaltės nustatymą ir bausmės parinkimą, jeigu ji nežinoma papročiui arba keičia jį.
Kartu Pamedės teisyne išryškėja ir bausmės tikslas. Tai atpildas teisiamajam, kurio esmė valstybiniuose ir turtiniuose nusikaltimuose traktuojama ne kaip nukentėjusiojo patenkinimas, o siekis įbauginti, nes bausmė žiauri...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!