Lietuvos rusai

Lietuvos kultūros istoriją jau nuo didžiųjų kunigaikščių laikų papildo rusėnų, lenkų, žydų, totorių, ka­raimų, vokiečių, rusų ir kitų etninių grupių religinis bei kultūrinis savitumas. Lietuvos rusai viena ryškiausių tautinių mažumų Lietuvoje. Jų kultūrinis paveldas Lietuvai yra nenuginčijamai svarbus.
Šio darbo tikslas pateikti informacijos apie vieną iš daugelio Lietuvoje esančių tautinių mažumų – Lietuvos rusus.
3. nušviesti rusų kultūrinį gyvenimą tarpukario Lietuvoje.
„Rusų Lietuvoje istorija prasideda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, gausiai apgyvendintos rytų slavų bei turėjusios turtingas rusėnų žodinės kūrybos tradici­jas, laikais. Šiose tradicijose glūdi XVIII-XIX a. susiformavusios baltarusių, ukrai­niečių ir iš dalies naujosios rusų literatūros ištakos. Vienas seniausių Vilniaus kvar­talų tradiciškai vadinosi civitas ruthenica - rusų miestas (tiksliau rusėnų miestas). Čia nuo XIV a. buvo statomos stačiatikių cerkvės.
Didžiulę reikšmę visai rytų ir pietų slavų kultūrai turėjo išleista 1619 m. Vievy­je slavų gramatika, parašyta Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno archimandrito Me­letijaus Smotrickio. Vilniuje ir Polocke kūrė didžiausias rytų slavų silabinės po­ezijos atstovas Simeonas Polockietis. 1664 m. išvažiavęs į Maskvą, jis tapo baroko literatūros pradininku Rusijoje.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo 1566 m. savo veiklą tęsė knygų spaus­dinimo pradininkas Maskvoje Ivanas Fiodorovas ir jo bendražygis Piotras Mstis­lavecas. Į LDK pabėgo Andrejus Kurbskis, Rusijos valstybės veikėjas ir publicis­tas. Bažnytinė reforma Rusijoje sukėlė "senojo tikėjimo" šalininkų migraciją.
Inkorporavus Lietuvą į Rusijos imperiją, Jekaterina II čia dovanodavo dvarus savo favoritams. Plungėje ir Šiauliuose išliko keletas pastatų, susietų su grafų Zu­bovų kultūrine, švietėjiška, labdaringa veikla. Kunigaikščiams Vasilčikovams pri­klausė sodybos prie Jurbarko ir Tauragės. Karo inžinierius grafas Eduardas Totle­benas (1818-1884) Kėdainiuose pastatė minaretą savo tarnybos Vidurinėje Azijoje metams 'atminti. Netoli Kauno savo dvare gyveno rusų tautinio himno kūrėjas Aleksejus Lvovas (1798-1870), palaidotas Pažaislio vienuolyne.
XIX a. miestuose atsirado nemažas rusų tarpsluoks­nis, kurį sudarė kariškiai, valdininkai ir jų šeimų na­riai. XIX a. antrojoje pusėje Lietuvoje, visų pirma Vil­niuje, veikė apie dvidešimt rusų labdaros, religinio švietimo, kultūros švietimo susivienijimų bei Rusijos draugijų skyrių. Įsigalėjo įprastos Rusijoje miestų profesionalios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!