Lietuvos paveikslas Radviliadoje

Jonas radvanas - radviliada LIETUVOS PAVEIKSLAS 1. Kokie Lietuvos bruožai įvardijami ištraukos pirmame fragmente? • Įvardijama Lietuvos karinė galia, narsūs kariai ir plačios bei derlingos žemės valdos. 2. Antrame fragmente aprašomos Lietuvos girios. Raskite bent dvi leksines menines priemones, jas įvardinkite, koks girių vaizdas jomis atskleistas? • „Tyras kaip stiklas upes vainikuoja ta žemės grožybė – /girių aukštų karūna; jos viršūnėmis šičia žvaigždynus / remia, o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia.“– metafora. Šia menine priemone parodoma girių aukšybė, didybė. • „Gūdūs miškai čia turtus neapsakomus slepia.“ – epitetas. Šia menine priemone norima atskleisti girių reikšmę. Sakoma, kad jie atrodo niūriai ir skurdžiai, tačiau savyje slepia turtus. 3. Raskite girių aprašyme antikinį kontekstą, paaiškinkite jo vartojimo prasmę. Susiekite medžių aprašymą su baltų mitologija. • „Tyras kaip stiklas upes vainikuoja ta žemės grožybė – /girių aukštų karūna; jos viršūnėmis šičia žvaigždynus / remia, o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia. “ Stiksas – viena iš penkių upių pragaro Hado karalystėje ir deivė, upės personifikacija. Šio konteksto vartojimo prasmė yra parodyti Lietuvos girių didybę. Šiame medžių aprašyme, kaip ir baltu mitologijoje girios įgauna dvasinę reikšmę, jos garbinamos bei aukštinamos. 4. Įvardinkite dar nors vieną lietuvių rašytoją, aprašiusį Lietuvos girias. Nurodykite kūrinio pavadinimą. • Antanas Baranauskas - „Anykščių šilelis“ • „Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; /Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria, / Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: /Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! “ • Simonas Daukantas - „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ • „Jei dar didžiau į mūsų kraštą šiandien stebėsimės, matysim tenai visų didžiausiose giriose, kame pušys, eglės, dviem, trimis klėbiais neapkabinamos, auga ant dirvų“ 5. Koks žmogaus santykis su giriomis? • Žmogaus santykis su giriomis yra galingas ir tvirtas, tai dvasinis turtas, kai gali jausti gyvą gamtą. 6. 3 fragmente aprašomos Lietuvos upės – įrodykite, kad kiekviena iš jų apibūdinta savitai – išrašykite citatas, paaiškinkite, kokia kiekvienos upės ypatybė ryškinama. • Boristenis (srauniausioji upė) - „duslūs vandenys jo su triukšmu neapsakomu krinta į plačią jūrą ir sūrias bangas vilnimis atmiešia saldžiausiom “ • Dauguva (greičiausioji upė) - „aukštupy upeliu į kelionę išbėgus, /Polocko žemėm veržliais sūkuriais sūkuriuodama skuba, /kol pagaliau taip plati į Venedų marias įsilieja“ • Vilija (skaidriausioji upė) - „tekanti ten, kur kadai iglionams priklausė /žemės ir našūs laukai “ • Nemunas (gražiausioji upė) - „už kurį gražesnės mes neturime upės! “ • Šventoji (skaisčiausioji upė) - „Daugelis deivių, kurios ąžuolynuos ir upės gyvena, /geidė jo meilės“; „skaistesnė už gintarą- srūva /per Žemaitijos laukus ir į Nemuną įteka našų. “ 7. Remdamiesi poemos ištraukomis, įrodykite, kad J. Radvanas gėrisi ne tik regimuoju Lietuvos grožiu, bet sukuria Lietuvos vaizdinį, atspindintį dvasines vertybes. • Vaizduojama Lietuvos gyventojų narsa ir ryžtas: „čia, plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus - /motina derlių skalsių gentis, įgudus kariauti “ • Vaizduojama Lietuvos jaukumas bei gėris: „Šičia atranda namus sau elniai, briedis ir stumbras

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!