Lietuvos paveikslas Maironio kūryboje

Lietuvos paveikslas Maironio kūryboje Tėvynė – tai Lietuvos kraštovaizdis ir jo žmonės. Autoriaus eilėraščiuose: „Vilnius prieš aušrą“; „Nebeužtvenksi upės“; „Kur bėga Šešupė“; „Vakaras ant ežero Keturių Kantonų“ - atsiskleidžia poetinis tėvynės grožis, metams bėgant gamta ir grožis keičiasi, todėl į kraštovaizdį poetas įrašo ir herojiškos praeities palikimą: milžinų kapus, apleistas pilis, Trakus, sostinę Vilnių. Jis nuolat primena kovų už laisvę amžius, saugo tautos dvasią, istorinę patirtį: „Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo,/ Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus“. Eilėraštyje „Ant ežero Keturių Kantonų“ atsiskleidžia dvi erdvės: svetima ir sava. Svetimos šalies peizažas tampa priežastimi žmogaus tautiškumui atsiskleisti – išorinis svetimas peizažas leidžia išgirsti ir pamatyti vidinį Lietuvos kraštovaizdį. Svetimo krašto gamta veikia, žadina visas jusles, kurios perauga į tėvynės atsiminimą. Tačiau svetimas peizažas sustingęs – nėra žmonių, tik lyrinis herojus. O Lietuvos gamta pilna gyvybės, kuri kupina vyriškų ir moteriškų elementų: sesučių, brolelių, gėlių: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!