Lietuvos nacionalinė standartizacija

ĮVADAS Įvertinti ir garantuoti paslaugų ir produktų kokybę galima, jei jų kokybės reikalavimai bus teisingai apibrėžti ir reikiamu būdu įteisinti. Tuo tikslu sudaromi dokumentai standartai. Standartizacijos svarba buvo suprasta jau gilioje senovėje. 2400 m. prieš mūsų erą kiniečiai jau turėjo nustatę penkių matų sistemą. Senovės Romoje jau buvo naudojamas standartinių matmenų vandentiekio vamzdis. 1845 m. Anglijoje buvo įvestas tvirtinimo sriegių sistema. Tuo metu Vokietijoje buvo standartizuotas geležinkelių bėgių plotis. Atskirose šalyse kūrėsi įvairios standartizacijos organizacijos. Standartizacijos esmė – rinkos reikalavimų įgyvendinimas ir išlaidų mažinimas. Taupymas standartizacijos pagalba paprastai pasiekiamas per: sandorių išlaidų sumažinimą; masto ekonomijos pasiekimą; išorinių efektų (aplinkos poveikio) sumažinimą. Standartizacijos nauda skirtingoms suinteresuotoms šalims pasireiškia per: augančios produktų ir procesų įvairovės žmogaus gyvenime supaprastinimą; įvairovės kontrolę ir efektyvus medžiagų, energijos ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą; suderinamumo ir pasikeitimo informacija galimybes; saugumą, sveikatą bei gyvybės ir aplinkos apsaugą; rinkos nepastovumo laipsnio mažinimą; vartotojų ir bendruomenės interesų apsaugą; prekybos kliūčių panaikinimą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos nacionalinę standartizaciją. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: • Supažindinti su Lietuvos nacionalinės standartizacijos tikslais, objektais, principais ir standartizacijos lygmenimis; • Išanalizuoti Lietuvos kokybės sistemos struktūros koncepciją. Darbe naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė. 1. LIETUVOS NACIONALINĖS STANDARTIZACIJOS TIKSLAI, OBJEKTAI, PRINCIPAI, STANDARTIZACIJOS LYGMENYS Standartizacija – tai veikla, skirta tam tikroje srityje (pramonės, transporto, žemės ūkio ir kt.) įvesti optimalią tvarką nustatant bendrąsias nuostatas, kurios gali būti visuotinai ir daug kartų panaudotos esamiems ir galimiems uždaviniams spręsti (Lietuvos standartizacijos įstatymas, 2000). Standartizacija vykdoma tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiais. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės plačiai taiko tarptautinius standartus. Tuo tarpu ES vidaus rinkoje svarbiausi yra regioniniai Europos standartai. Tarptautinės ir regioninės standartizacijos organizacijos kuria bendrą standartizacijos sistemą pasauliniu ar regioniniu mastu. Nacionalinės standartizacijos organizacijos kuria bendrą standartizacijos sistemą nacionaliniu mastu. Nacionalinės standartizacijos organizacijos glaudžiai bendradarbiauja su tarptautinėmis ir regioninėmis standartizacijos organizacijomis, dalyvaudamos jų veikloje (N. Dudlauskienė, 2001). Lygmuo Standartizacijos institucijos ir organizacijos Tarptautinis Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC) Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) Regioninis (Europos) Europos standartizacijos komitetas (CEN) Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) Nacionalinis Lietuvos standartizacijos departamentas (LST) Nacionalinė standartizacija – standartizacija, vykdoma vienoje konkrečioje valstybėje. Standartas – sutarimu parengtas ir pripažintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje: 1) tarptautinis standartas – tarptautinės standartizacijos organizacijos priimtas ir visuomenei skirtas standartas; 2) regioninis standartas – regioninės (Europos) standartizacijos organizacijos priimtas ir visuomenei skirtas standartas; 3) nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos institucijos priimtas ir visuomenei skirtas standartas (Sertifikavimas ir standartizacija tekstilės ir siuvimo pramonėje, 2004). Nacionalinė standartizacijos institucija – vienintelė nacionaliniu lygmeniu pripažinta standartizacijos institucija, turinti teisę būti atitinkamos tarptautinės ar regioninės (Europos) standartizacijos organizacijos nare. Lietuvos nacionalinės standartizacijos tikslai yra: 1) apsaugoti žmonių bei gyvūnų sveikatą, gyvybę, aplinką, materialines gėrybes, vartotojų interesus ir užtikrinti jų saugą; 2) sudaryti sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui; 3) gerinti produktų ir paslaugų kokybę, siekiant jų konkurencingumo vidaus ir užsienio rinkose; 4) atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams tarptautinėje ir Europos standartizacijoje; 5) sudaryti sąlygas efektyviam valstybės išteklių naudojimui ir taupymui. Pagrindiniai Lietuvos nacionalinės standartizacijos principai yra: 1) savanoriškas ir lygiomis teisėmis visų suinteresuotų subjektų – gamintojų ir paslaugų teikėjų, valstybės ir savivaldybių, mokslo ir studijų institucijų, vartotojų, visuomeninių, profesinių ir kitų organizacijų (toliau – suinteresuotos šalys) – dalyvavimas standartizacijoje; 2) standartų rengimas ir priėmimas sutarimu; 3) savanoriškas standartų taikymas; 4) standartizacijos skaidrumas ir viešumas; 5) pirmenybės teikimas tarptautinei ir Europos standartizacijai; 6) šalies ekonomikos ir visuomenės poreikių tenkinimas; 7) naujausių mokslo laimėjimų ir technologijų taikymas; 8) nuoseklus nacionalinių standartų fondo sudarymas (Lietuvos standartizacijos įstatymas, 2000). Lietuvos standartizacijos organizacija vykdoma vadovaujantis tokiais pagrindiniais tarptautinės ir Europos standartizacijos principais:  standartizacijos savanoriškumas;  visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas;  sprendimų priėmimas susitarimo pagrindu;  siekimas, kad standartai nebūtų kartojami: (bet kuri standartizacijos institucija, ketinanti rengti naują standartą, turi stengtis, kad nebūtų kartojami jau parengti, ar rengiami tarptautinių, regioninių bei užsienio šalių standartizacijos organizacijų ir institucijų standartai. Tarptautinės ir Europos standartų organizacijos pasirašo bendradarbiavimo sutartis, derina standartų programas, esant atitinkamiems Europos ar kitų tarptautinių organizacijų standartams, jie periimami nacionaliniais standartais bei paskelbiami negaliojančiais iki to laiko galiojusius jiems prieštaraujančius nacionalinius standartus;  pirmenybės teikimas tarptautinei ir Europos standartizacijai;  nuostatų vienovė (standartas turi būti glaustas, nedviprasmiškas. Jo nuostatos turi būti pateiktos taip, kad būtų galima patikrinti produkto (gaminio), proceso, paslaugos ir standarto reikalavimų atitikimą);  standartų rengimo pagrįstumas (ekonominė standarto taikymo vertė turi būti palyginama su visa jo kaina, t.y. rengimo, išleidimo, peržiūrėjimo išlaidoms ar galima įgyvendinti pasiūlytą standartą ir ar ekonomiškai priimta jį taikyti. Standartai turi būti parengtas derinant suinteresuotų šalių poreikius ir priimtinu laiku);  technikos lygio įvertinimas (standarticazija turi tobulėti kartu su mokslu ir technika, taikant naujausius mokslo ir technikos pasiekimus. Standartai turi būti reguliariai tikrinami ir jeigu reikia, atnaujinami, kad netaptų pažangos stabdžiu ir būtų taikomi. Netinkami taikyti standartai turi būti panaikinami) (V. Dikavičius, S. Stoškus, 2003). 2. LIETUVOS KOKYBĖS SISTEMOS STRUKTŪROS KONCEPCIJA Atkūrus nepriklausomybę, 1990 04 25 buvo įsteigtas Lietuvos standartizacijos departamentas. Tai yra nacionalinė standartizacijos institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota vykdyti ir plėtoti nacionalinę standartizaciją Lietuvos Respublikoje. Pagrindiniai standartizacijos tikslai: • kelti visuomenės gerovę, apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą, gyvybę, aplinką, materialines gėrybes, vartotojų interesus; • gerinti prekybos plėtojimo sąlygas; • gerinti produktų (gaminių), procesų ir paslaugų kokybę; • taupyti resursus; • atstovauti ekonomikos interesams tarptautinėje ir Europos standartizacijoje. Standartizuojant siekiama didinti pramonės efektyvumą aprūpinti visuomenę nekenksmingais žmonių ir gyvūnų sveikatai, nepavojingais gyvybei ir turtui produktais (gaminiais), procesais ir paslaugomis, išsaugant sveikatą ir saugią aplinką, apsaugant vartotojų interesus. Standartuose nustatomi reikalavimai, sudarantys sąlygas mažinti arba, jei įmanoma, šalinti kenksmingas darbo sąlygas ir sveikatos žalojimo rizikos faktorius, mažinti gamybos poveikį žmogaus, gyvūnų sveikatai ir aplinkai. Siekdamas įgyvendinti šiuos tikslus Lietuvos standartizacijos departamentas: • koordinuoja visus standartizacijos darbus; • sudaro technikos komitetus (TK), kurie nustatyta tvarka sudarytą standartų programą rengia projektus, pateikia juos viešai apklausai ir susitarimo pagrindu juos priima; • išimtine teise leidžia ir platina Lietuvos standartus; • atstovauja Lietuvai tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijoje. Lietuvos standartizacijos departamentas savo veikloje vadovaujasi: • Lietuvos Respublikos teisės aktais; • Lietuvos standartizacijos departamento narystės tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijos dokumentais; • Lietuvos standartizacijos departamento nuostatais. Lietuvos standartizacijos departamentas nustato tarptautinių, Europos ir kitų regionų standartizacijos organizacijų standartų ir kitų leidinių, užsienio šalių standartų taikymo tvarką Lietuvos Respublikoje taip pat skelbia negaliojančiais Lietuvos Respublikoje galiojusius standartus. Lietuvos standartizacijos departamentas ir jo technikos komitetas (TK) yra atsakingi už Lietuvos standartus. Lietuvos standartizacijos departamentas užtikrina, kad Lietuvoje standartizacija būtų vykdoma laikantis tarptautinių ir Europos standartizacijos principų. Lietuvos standartų projektus rengia technikos komitetai. Jų veikloje savotiškai ir lygiomis teisėmis dalyvauja suinteresuotos šalys: gamintojų (paslaugų tiekėjų), vartotojų (vartotojo asociacijų, profsąjungų, mokslo ir mokymo įstaigų), valstybės ir savivaldos institucijų atstovais. Yra sudaryta ilgalaikė Europos standartų priėmimo Lietuvos standartais programa. tais atvejais, kai standartizuojamam objektui Europos standarto nėra nėra ruošiamas savitas Lietuvos standartas. Tarptautinių standartų perėmimą Lietuvos standartais nustato LS L 0-5 (pakeičia SD 1.5:1993). Šis standartas nustato Lietuvos įforminimo reikalavimus, kai jais perimami tarptautinių standartizacijos organizacijų leidiniai (V. Dikavičius, S. Stoškus, 2003). Lietuvos standartizacijos sistema organizuota vadovaujantis ES teisės aktais ir Europos standartizacijos organizacijų dokumentais. Lietuvoje standartai taikomi savanoriškai. Lietuvos standartų projektus rengia ir sutarimo pagrindu priima Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetai (toliau vadinama – LST TK). Šiuo metu yra 60 LST TK, kurių narės – pramonės įmonės, valdžios institucijos, mokslo įstaigos, vartotojų organizacijos. Kokybės taryba 1999 m. gegužės 20 d. patvirtino patikslintą Darniųjų Europos standartų priėmimo Lietuvos standartais programą, kuri nuolat atnaujinama. Pagal šią programą iki 2000 metų pabaigos buvo numatyta kaip Lietuvos standartus perimti visus darniuosius Europos standartus. 2000 m. balandžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas, kuris visiškai įteisino Lietuvoje ES reikalavimus, keliamus nacionalinėms standartizacijos institucijoms. Įgyvendinant ES teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų dalyvavimą standartizacijoje, nuostatas, 1999 m. birželio 21 d. įsteigta Lietuvos standartizacijos departamento Vartotojų komisija. Tarybos sprendimo 87/95/EEB, reglamentuojančio standartizaciją informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityse, nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 981 „Dėl telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimo“. Šios nuostatos bus visiškai perimtos ir įgyvendintos iki 2001 metų, susisiekimo ministro įsakymu patvirtinus telekomunikacijų galinės įrangos technines taisykles. Šiose taisyklėse bus nustatytos detalios abipusio atitikties pripažinimo procedūros, taikomos prekiaujant su Europos Bendrijos ir trečiosiomis šalimis. Už standartizacijos veiklos organizavimą Lietuvoje atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. Jis įsteigtas 1990 m. balandžio 25 dieną. Iki 1997 metų pabaigos departamentas buvo atsakingas už standartizaciją, metrologiją ir akreditaciją. 1998 metų pradžioje jis buvo reorganizuotas į 3 savarankiškas institucijas: Lietuvos standartizacijos departamentą (LST), Nacionalinį akreditacijos biurą (LA) ir Valstybinę metrologijos tarnybą (VMT). Nacionalinė standartizacija plėtojama vadovaujantis Lietuvos standartizacijos departamento įsakymais, kurie parengti pagal Europos ir tarptautinių standartizacijos institucijų veiklos principus. Strateginiams standartizacijos klausimams nagrinėti sudaryta Standartizacijos taryba, į kurią įeina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, pramonininkų, vartotojų atstovai ir Lietuvos standartizacijos departamento vadovai. Lietuvos Respublikos valstybės politikai standartizacijos, metrologijos, atitikties įvertinimo ir kokybės užtikrinimo srityse formuoti ir įgyvendinti sudaryta Kokybės taryba. Lietuvos standartizacijos departamentas koordinuoja Lietuvos standartų rengimą ir sudaro LST TK. Šiuo metu Lietuvos standartizacijos departamento veikla finansuojama iš biudžeto. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymą, numatoma, kad nacionalinės standartizacijos institucijos veiklą aktyviau finansuos ekonominiai subjektai. Lėšos iš biudžeto skiriamos standartams rengti, o pagal PHARE projektą – Europos standartams versti į lietuvių kalbą. Lietuvos standartizacijos departamentas dalyvauja tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų veikloje. Nuo 1996 metų jis yra tikrasis Europos ryšių standartų instituto (ETSI) narys, nuo 1993 metų – Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir nuo 1997 metų – Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) narys stebėtojas, nuo 1992 metų – Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) narys korespondentas, nuo 1996 metų – Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) asocijuotasis narys. Standartizacijos srityje 1999 metų lapkričio mėnesį pradėtas vykdyti ir sėkmingai įgyvendintas „Dvynių“ projektas, kurio pagalba buvo sustiprinti Lietuvos standartizacijos departamento administraciniai gebėjimai tobulinti valdymo struktūrą ir organizuoti personalo mokymą (N. Dudlauskienė, 2001). Lietuvos nacionalinė kokybės programa: • LR Vyriausybė 1986 metais rugsėjo 12 dieną pritarė Nacionalinei kokybės programai. • NKP ir Nacionalinė kokybės politika buvo parengta remiantis esamos padėties analize bei vadovaujantis Lietuvos standartizacijos departamento suformuluota standartizacijos, metrologijos ir kokybės įvertinimo koncepcija, Europos Sąjungos kokybės kokybės politikos elementais. • NKP ir politika yra ilgalaikės ir vykdymo metu yra tikslinamos. • Konkretūs priemonių planai NKP vykdyti sudaromi 3 metams. Priemonių planai skirti LR ir ES teisės aktų harmonizavimui. • Pasirašius su ES asocijuotos narystės sutartį, Lietuvai pateikta „Baltoji knyga“, kurioje iškeltas reikalavimas vykdyti teisės aktų techninį derinimą, įteisinant saugos, nekenksmingumo sveikatai reikalavimus gaminiams ir paslaugoms bei atitikties šiems reikalavimams įvertinimo tvarką. Labai svarbu žengti pirmuosius žingsnius į verslo tobulumą diegiant kokybės sistemas pagal ISO – 9000 serijos kokybės sistemų standartų reikalavimus. • Organizuojami konkursai nacionaliniam kokybės prizui laimėti skatina įmones domėtis visuotine kokybės vadyba pagrįstu Europos verslo tobulumo modeliu, kad ateityje geriausios Lietuvos firmos galėtų dalyvauti analogiškame renginyje Europos lygiu. • NKP numatytų priemonių įgyvendinimą koordinuoja KOKYBĖS TARYBA. • Kokybės vizija: kokybė palaipsniui taps kiekvieno Lietuvos piliečio svarbiausiu mąstymo ir veiklos bruožu visose veiklos sferose. Kokybės lygis pakils iki vakarų Europos valstybių lygio. Lietuva integruosis į Europos sąjungą. Lietuvos ūkis susidūrė su ypač didele konkurencija Europoje ir visame pasaulyje. Kaip dabartinėmis sąlygomis Lietuvos gamintojams sėkmingai dalyvauti konkurencijoje, kai Europoje ir už jos ribų ūkio subjektai priversti rinktis strateginius, ekonominius, struktūrinius ir komercinius sprendimus, kuriuos net išsivysčiusioms šalims sunku optimizuoti. Visos Europos ekonomika iš esmės persitvarko, kad galėtų plėtotis. Sparčiai įgyvendinamos naujos technologijos, išaugo paslaugų sektorius. Dauguma rinkų pradeda prisisotinti įvairiais produktais ir dėl to didėja konkurencija. Pirmenybė teikiama produktų kokybei, o ne kiekiui. Tai verčia kompanijas peržiūrėti savo veiklos politiką ir ją tobulinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 1064 pritarė Nacionalinei kokybės programai. Programa buvo parengta, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 40 „Dėl priemonių užsienio prekybos reguliavimui tobulinti ir eksportui plėtoti“. Nacionalinė kokybės politika ir programa buvo parengta remiantis esamos padėties analize bei vadovaujantis Lietuvos standartizacijos departamento suformuota standartizacijos, metrologijos ir kokybės įvertinimo koncepcija, Europos Sąjungos kokybės politikos elementais, naujausiomis kokybės vadybos koncepcijomis. Nacionalinė kokybės politika ir programa yra ilgalaikės ir vykdymo metu yra tikslinamos. Būtinybė patikslinti Nacionalinę kokybės programą pirmiausia iškilo todėl, kad Lietuva siekė pradėti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) bei buvo būtina tobulinti priemones vidaus rinkai apsaugoti nuo nekokybiškų, neatitinkančių paskirties gaminių ir paslaugų. Todėl 1998 m. redakcijos Nacionalinėje kokybės programoje labai išplėstas skyrius „Esama kokybės užtikrinimo būklė“, išryškinant Lietuvos ūkio integravimosi kokybės srityje būtinybę ir darbus, kuriuos skubiai privaloma atlikti. Pasirašius su Europos Sąjunga asocijuotos narystės sutartį, Lietuvai pateikta „Baltoji knyga“, kurioje iškeltas reikalavimas vykdyti teisės aktų techninį derinimą, įteisinant saugos, nekenksmingumo sveikatai reikalavimus gaminiams ir paslaugoms bei atitikties šiems reikalavimams įvertinimo tvarką. Nacionalinės kokybės programos priemonių plane numatyta priimti Lietuvos standartais reikalingus ES ir tarptautinius standartus, įgyvendinti respublikoje matavimo priemonių kalibravimą, įsteigti kokybės infrastruktūrą, reikalingą vidaus rinkos priežiūrai bei ES teisės aktų įdiegimui, suteikti finansinę paramą bandymų laboratorijoms akredituoti, įteisinti vartotojams potencialiai pavojingiems gaminiams privalomuosius saugos, nekenksmingumo sveikatai reikalavimus, suderintus su ES teisės aktais. Labai svarbu žengti pirmąjį žingsnį į verslo tobulumą – įdiegti kokybės sistemas pagal ISO 9000 serijos kokybės sistemų standartų reikalavimus. Jau 1998 metais organizuotas konkursas Nacionaliniam kokybės prizui laimėti skatina įmones domėtis visuotine kokybės vadyba pagrįstu Europos verslo tobulumo modeliu, kad ateityje geriausios Lietuvos firmos galėtų dalyvauti analogiškame renginyje Europos lygiu. Priemonių plane numatytos lėšos šiems konkursams organizuoti. Nuo to, kaip sugebės Lietuvos ūkio subjektai įsisavinti pažangiausias pasaulyje taikomas visuotinės kokybės vadybos koncepcijas ir metodus, priklausys, ar Lietuva galės pakilti iš nuosmukio, įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje. Visuotinės kokybės vadybos principų įgyvendinimas padeda laimėti konkurencinėje kovoje pasaulinėje rinkoje ne tik atskiroms kompanijoms, bet ir valstybėms ir net pasaulio šalių regionams. Visuotinė kokybės vadyba yra vienas iš svarbiausių strateginio planavimo veiksnių (V. Dikavičius, S. Stoškus, 2003). ES šalių ekonominės integracijos ir bendrosios rinkos kūrimo teisiniai pagrindai buvo sukurti 1957 m. kovo 25 d., šešioms Europos valstybėms pasirašius Romos sutartį ir įkūrus Europos ekonominę bendriją (EEB). Bendroji rinka vertinama kaip vidaus rinka, t.y. ekonominė erdvė, kurioje yra laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas ir bendras išorinis prekių, paslaugų ir gamybos veiksnių reguliavimas. Dvi iš keturių laisvių – laisvas prekių ir laisvas paslaugų judėjimas – tiesiogiai susijusios su standartizacijos rezultatų taikymu. Iki 1985 m. senojo pavyzdžio direktyvos detaliai nustatydavo techninius reikalavimus prekėms. Tokia sistema sudarydavo daugybę kliūčių laisvai prekiauti bendrojoje rinkoje. Siekdama jas pašalinti bei išryškinti Europos standartų svarbą šioje srityje 1985 m. gegužės 7 d. Europos Taryba priėmė rezoliuciją Dėl „naujojo požiūrio“ į techninį darninimą ir standartus. Ji apibūdinama keturiais pagrindiniais elementais: 1. Naujojo požiūrio (NP) direktyvos – pagrindiniai saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai – reglamentuojamos ES lygiu bei darninamos (t.y. perimamos kaip nacionaliniai teisės aktai) visose ES valstybėse narėse; 2. Europos Komisija NP direktyvose nustatytas pagrindines normas, tenkinančias technines specifikacijas, - darniuosius Europos standartus rengti paskyrė Europos standartizacijos organizacijas: Europos standartizacijos komitetą CEN (įkurtą 1961 m.), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetą CENELEC (įkurtą 1972 m.) ir Europos telekomunikacijų standartų institutą (ETSI) (įkurtą 1988 m.); 3. Darnieji Europos standartai, kaip ir kiti Europos standartizacijos organizacijų priimti Europos standartai, taikomi savanoriškai; 4. Europos Bendrijos valstybių narių vyriausybės įpareigotos pripažinti, kad gaminiai, pagaminti pagal darniuosius Europos standartus ir paženklinti CE ženklu, tenkina atitinkamų NP direktyvų pagrindines normas. Gamintojas, pasirinkęs kitą, o ne darniuosiuose Europos standartuose pateiktą techninį sprendimą, paskirtosiose institucijose gauna gaminio atitikties atitinkamoms NP direktyvoms sertifikatą. Lietuvos standartų projektai rengiami pagal Europos standartizacijos organizacijų principus ir reikalavimus. LST sudarytuose technikos komitetuose (TK), kurių yra net 60, dalyvauja valstybės valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų, mokslo, mokymo įstaigų, vartotojų asociacijų įgaliotieji atstovai. Iki 2001 m. liepos 1 d. priimta 6336 Lietuvos standartų, iš kurių 822 originalūs Lietuvos standartai (12,97 proc. visų Lietuvos standartų), 4948 Lietuvos perimti Europos standartai (78,07 proc.), tarp jų 1128 darniųjų Europos standartų, 568 mūsų šalies perimti tarptautiniai standartai (8,96 proc.) (N. Dudlauskienė, 2001). http://www.euro.lt/evn/showarchive.php3?ArticleID=78&Cat=3 IŠVADOS Standartizacija vykdoma trimis lygmenimis: nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu. Lietuvoje standartizacijos procesus vykdo ir prižiūri Lietuvos standartizacijos departamentas, kuris visus priimtus ir priimamus standartus turi derinti su Europos Sąjungos standartais. Standartizacijos svarba bei nauda akivaizdi – jos dėka panaikinamos kliūtys prekybai, siekiama aukštos tiek importuojamų, tiek eksportuojamų produktų bei paslaugų kokybės, tačiau atsižvelgiant į savanoriškumo bei lygių teisių principus. Lietuvos kokybės sistemos struktūros koncepcija nėra aiškiai išgryninta bei aprašyta mokslinėje ar publicistinėje literatūroje, tačiau pateikiama Lietuvos nacionalinės kokybės programa, kuria remiasi visa Lietuvos kokybės sistema. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, svarbūs tampa ir Europos Sąjungos standartai bei su jais susiję dokumentai, dėl ko ir Lietuvos standartai rengiami pagal Europos standartizacijos principus bei reikalavimus. LITERATŪRA 1. Lietuvos standartizacijos įstatymas. 2000. [žiūrėta: 2006 – 09 – 04]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!