Lietuvos miestų herbai su hagiografiniais simboliais

NAMŲ DARBAS NR. 1. Lietuvos miestų herbai su hagiografiniais simboliais.
Įvadas............................................................................................................ 3
1. Hagiografiniai simboliai............................................................................ 4
2. Lietuvos miestų ir miestelių hagiografiniai simboliai............................... 5
Išvados........................................................................................................... 10
Įvadas.
Pirmųjų miestų herbų bei antspaudų atsiradimas jau siejamas su XII –XIIIa. Kaip atsirado ir kas įtakojo herbo formavimasis šiomis dienomis vieningos nuomones nėra. Vieni istorikai miesto herbo ištakų ieško karybos srityje (vėliavose, skyduose), kiti teigia, kad miestų herbų atsiradimas siejamas su senaisiais antspaudais suheraldinus jų simbolius: įrėminus į skydą, suteikus spalvas.
Nepaisant nuomonių skirtumo daugelis autorių sutinka, kad Vidurio Europoje miestų herbai pradėjo plisti XIV a., istorikai sutinka, kad miesto herbų kilmei įtakos turėjo karyba, riterių heraldika, herbu simboliką įtakojo miestų antspaudai, būtent jie iki XVIa. vidurio yra pagrindiniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės heraldikos šaltiniai. Miestų antspauduose pastebimi pirmieji miestų herbų daigai
Pagal vyraujančią simboliką visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų senieji herbai yra skirstomi į keletą svarbesnių grupių: hagiografiniai (bažnyčios simbolika), pono heraldika (valdovų, valstybės, miestų savininkų herbai, herbų figūros ir jų fragmentai), animalistiniai (žvėrys, paukščiai, žuvys), kariniai (gynybiniai įtvirtinimai, ginklai), augmeniniai (gėlės, medžiai), prekybos ir verslų, mitologiniai (fantastinės būtybės, biblijiniai ir mitologiniai siužetai), savivaldų atributikos ( teisės ir kiti simboliai, raktai) bei dar kiti, kurių prasmė yra nenustatyta.
Šiame referate sieksiu išsiaiškinti plačiau apie hagiografinius herbus, kuriuose Lietuvos miestuose jie buvo naudojami, analizuosiu kokią reikšmę miestams jie turėjo.
Darbui atlikti naudosiu Edmundo Rimšos knygas, Lietuvos miestų istorijos šaltinius.
1. Hagiografiniai simboliai.
Hagiografija [gr. Hagios – šventas grpho – rašau] raštijos rūšis – šventųjų gyvenimo aprašymai.
Hagiografiniai antspaudai kaimyniniuose kraštuose bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsirado anksčiausiai. Seniausiame 1324 m. Voluinės Vladimiro antspaude vaizduojamas Šv. Jurgis. Jei žiūrėti dabartinės Lietuvos teritorijoje tai pirmasis miesto herbas su hagiografiniais simboliais datuojamas Vilniaus apie 1387 m., jame vaizduojamas Šv. Kristoforas. Vilniaus hagiografinis herbo atsiradimas datuojamas su Lietuvos krikštu LDK. Tai galime traktuoti kaip naujos krikščioniškosios šalies pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams.
Nuo XV a. Atsiranda šv. Jono Krikštytojo, šv. Jokūbo ir šv. Mikalojaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!