ĮVADAS Reklama apibrėžiama, kaip užsakovo bet kokia forma apmokamas netiesioginis informacijos apie idėjas, gaminius ar paslaugas skleidimas, naudojantis masine žiniasklaida – laikraščiais, žurnalais, televizija, radiju taipogi internetu. Internetas – naujausia, sparčiausiai besivystanti masinės komunikacijos priemonė, kuri reklamai atveria didžiulę rinką. Tai puiki galimybė pristatyti įmonę ar organizaciją labai dideliam potencialių klientų kiekiui. Internetas dažnai apibūdinamas kaip sparčiai besiplėtojanti reklamos priemonė ir moderniausias komunikacijos kanalas. Kad reklama kompiuterių tinkle būtų sėkminga turi būti integruota visa reklaminės kompanijos dalis. Didžiuliame informacijos sraute konkreti reklama gali „pradingti“ ir nebūti „efektyvi“. Tačiau šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia gana tiksliai nukreipti norimą reklamą norimai vartotojų auditorijai. Marketingas internete – tai visų pirma interneto technologijų įdiegimas kasdieninėje įmonės marketingo veikloje. Interneto naudojimas marketinge įmonei sukuria daug naujų galimybių ir leidžia pastebimai padidinti veiklos efektyvumą. Temos aktualumas, naujumas. Pastaruoju metu situacija verslo aplinkoje keičiasi labai greitai. Taip pat greitai keičiasi ir žiniasklaidos rinka. Vis didesnę įtaką jai daro internetas, besivystantis tokiu stulbinamu greičiu, kad tai, kas prieš metus buvo didžiausia naujovė, - šiandien jau mažai ką domina. Augant interneto, kaip masinio žiniasklaidos kanalo, populiarumui, vis svarbiau tampa kiek galima daugiau sužinoti apie reklamos pasauliniame tinkle galimybes, kadangi reklama internete tampa viena iš populiariausių reklamos priemonių, ir daugelis reklamos užsakovų, planuodami savo reklamines kampanijas, be kitų reklamos skleidimo šaltinių, pasirenka internetą. Šiuo metu reklama tampa neatsiejamu mūsų gyvenimo palydovu. Be jos neįsivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo. Internetas yra tapęs bene pagrindine ir patogiausia komunikavimo priemone, ryšių su visuomene kanalu. Viena svarbiausių priežasčių kampanijoms turėti aktyvią interneto marketingo strategiją slypi pasikeitime, kaip vartotojai ieško informacijos. Kol dalis jų lankosi parduotuvėse, peržiūrinėja spaudą rinkdami informaciją, vis didėjantis vartotojų skaičius kreipiasi i internetą, kaip į pirminį informacijos šaltinį. Reklamos specialistai turėtų suvokti, kad internetas yra tai, kur vartotojai eina, ir, jei jie nori būti matomi ir perspektyvūs, turėtų sekti paskui. Reklama internete Lietuvos rinkoje šiuo metu yra taip pat greičiausiai augantis reklamos sektorius, tačiau informacijos apie šį sektorių vis dar trūksta. Dėl šios priežasties ir būtina analizuoti reklamos internete principus, naudą ir ateities tendencijas. Problema. Kokių tikslų siekiama reklamuojantis internete. Kuo skiriasi reklama internete nuo kitų reklamos formų. Kaip internetin4 reklama gali padidinti aptarnavimo lygį ir pardavimus. Darbo tikslas – išanalizuoti pagrindines reklamos internete formas ir aptarti jų panaudojimo galimybes Lietuvos bankų rinkoje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti reklamos sampratą ir aptarti reklamos internete komunikavimą 2. pateikti reklamos Internete ir tradicinėje aplinkoje palyginimą; 3. palyginti pagrindines reklamos internete formas bei pateikti jų privalumus ir trūkumus; 4. išanalizuoti reklamos internete panaudojimo galimybes Lietuvoje; 5. pateikti internetinio marketingo pavyzdžių realizuojamų Lietuvos bankų rinkoje. Tyrimo objektas – reklama internete. Darbo sisteminimas: 1.1. mokslinės literatūros analizė; 1.2. periodinių leidinių analizė; 1.3. internetinės informacijos šaltinių analizė; 1.4. statistinių duomenų analizė; 1. INTERNETINIO MARKETINGO SAMPRATA 1.1. Internetinis marketingas ir jo svarba Atsiradus internetui ir kitoms technologijoms sparčiai didėja ryšys tarp vartotojų ir reklamuotojų. Vartotojai gali rinkti ir teikti informaciją komercinėse interneto svetainėse, gali išsirinkti jiems patinkančią informaciją, bendrauti su kitais vartotojais, lygiai kaip ir su prekių bei paslaugų tiekėjais. Panašiai ir reklamos teikėjai – jie gali naudoti informaciją gautą iš vartotojų siekdami suskirstyti reklaminius pranešimus, segmentuoti auditoriją ir palengvinti pasirinktų informacijos rūšių bei prekių paiešką vartotojams. Taip pat jie gali kaupti informaciją apie vartotojų pasirinkimą, kad galėtų patobulinti paslaugas ar prekes [8]. Pavyzdys: „SEB“ banko darbuotojai apibrėžia savo paslaugų interneto sistemos galimybes kaip didelį privalumą. Kelis lengvi veiksmai, ir Jūs galte tvarkyti savo lobius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti ir gauti svarbią banko informaciją internetu. Patyrę ir dažnai tokias operacija atliekantys klientai puikiai žino privalumus, o naujokai patirs atradimo džiaugsmą. Lankytojus perspėja, kad, norint atlikti norimas operacijas, nereikia atsistraukti nuo kompiuterio, išeiti iš namų, todėl gali formuotis tinginio įgūdžiai. Interneto marketingo tikslai turi išplaukti iš bendrų visos įmonės marketingo tikslų. Jie turi sietis su jau priimtinais sprendimais dėl įmonės marketingo strategijos, jos tikslinės rinkos, atsižvelgti į rinkoje susiklosčiusią situaciją. R.Gataučio (2003) nuomone, Interneto marketingo tikslai yra panašūs į bendruosius marketinginius tikslus. Tačiau prieš juos nustatant svarbu žinoti, kam įmonei reikalingas internetinis marketingas. Internetinio marketingo tikslus dauguma autorių išskiria vienodai, tačiau kai kurių nuomonės išsiskiria [8]. Internetinis marketingas – tai ne vien reklamos pirkimas internete. Tai ir ryšys su vartotojais elektroniniu paštu, skelbimų lentose bei forumuose. Tai informacijos apie produktus atnaujinimas bei pasiūlymų teikimas. Tai bendrovės reklama internete. Internetinio marketingo ašis turėtų būti interneto svetainė, nes joje apsilankę klientai susidarys bendrą įspūdį apie bendrovę ar organizaciją [28]. Pavyzdys: 2007 lapkričio mėnesį startavo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ internetinė svetainė, kurioje nuo šiol rasite informaciją apie įmonę, jos veiklą, investavimo kryptis, procesus. Klientams aktualios problemos aptariamos interneto svetainės skyrelyje „Dažnai užduodami klausimai“. Jei svetainėje negalima rasti reikiamos ir dominančios informacijos, galima užpildyti užklausą internetu. Banko darbuotojai operatyviai susisiekia su klientais ir atsako į visus Jiems rūpimus klausimus. Lietuvos interneto rinka yra panaši kaip ir kitose valstybėse, paprastai egzistuoja vienas ar keli portalai – lyderiai. Šie portalai yra labai populiarūs tarp internautų, turi gerą vardą, siūlo daugybę galimybių, todėl jie yra patrauklūs reklamos užsakovams. Jiems daug lengviau bendradarbiauti su vienu portalu ir čia išleisti visą savo reklaminį biudžetą nei derėtis su keletu tinklalapių, taikytis prie skirtingų reikalavimų, kontroliuoti savo reklamos kampanijų eigą ir t.t. Bet kuriame reklamos sektoriuje labai svarbų vaidmenį vaidina rinkos tyrimai. Didėjant interneto vartotojų skaičiui bei biudžetams, kurie skiriami reklamai internete, ir čia vis svarbesnį vaidmenį pradės vaidinti tyrimų duomenys, tik jais remiantis bus planuojami reklamos biudžetai. Nuo 2004 metų pradžios pradėjome bendradarbiauti su TNS Gallup atliekant interneto reklamos monitoringą [28]. Pavyzdys: Ūkio banko svetainių kūrėjai pasilieka teisę pateikti neasmeninę agreguotą informaciją trečiosioms šalims tokią, kaip svetainės lankomumas, užklausos per kurias atėjo interneto vartotojai, demografinis vartotojų pasiskirstymas ir panašią informaciją, kuri jokiu būdu neleis identifikuoti asmenybės. Internetu Lietuvoje naudojasi jau ~30% gyventojų, reklamos apimtys jau trečius metus išauga dvigubai. Kuo toliau tuo svarbesnį vaidmenį internetas vaidins ir Jūsų įmonės rinkodaros strategijoje [28]. 1.2. Internetinio marketingo komunikacija Augant interneto, kaip masinio žiniasklaidos kanalo, populiarumui, vis svarbiau tampa kiek galima daugiau sužinoti apie reklamos pasauliniame tinkle galimybes, kadangi reklama internete tampa viena iš populiariausių reklamos priemonių, ir daugelis reklamos užsakovų, planuodami savo reklamines kampanijas, be kitų reklamos skleidimo šaltinių, pasirenka internetą. Dabar internetas yra populiariausia kompiuterinė aplinka, išsiskirianti unikaliais marketingo bruožais ir atliekantis dvejopą vaidmenį: tai ir nauja komunikacijos priemonė, nepanaši į tradicines visuomenės informavimo priemones, nes iš prigimties yra interaktyvi, lanksti ir beribė. Ir globali virtuali elektroninė rinka, neturinti jokių teritorinių ar laikinų apribojimų, leidžianti interaktyviai pirkti ir parduoti prekes bei keičianti paskirstymo galimybes [9]. Pavyzdys: Kiekviena interneteinė svetainė turi sukūrusi skyrelį pavadinę jį „Dažniausiai užduodami klausimai“. Taip internetinės svetainės klientas jam rūpimus klausimus gali užduoti atsakingam asmeniui ir jis sulauks atsakymo asmeniškai arba paskelbtą interneto svetainės tame skyrelyje. Štai, kad ir šiuo metu žmones labiausiai domina pasaulinė finansų krizė, užduoda jam rūpimą klausimą ir „Swdbank“ banko prezidentas ar kitas atsakingas asmuo pateikia atsakymą. Prie Interneto, o ypač pasaulinio tinklo (angl. World Wide Web), populiarumo augimo šiandien prisideda ir tai, kad Interneto puslapiai yra patrauklūs ir lengvai pasiekiami, juose informacija pateikiama hiperteksto, grafikos, vaizdo bei garso pavidalais. Pasaulinio tinklo, kaip komercinės žiniasklaidos priemonės, populiarumą lemia ir galimybė valdyti informacijos šaltinius visame pasaulyje. Dar prieš ketverius-penkerius metus internetas buvo vertinamas pirmiausiai kaip didžiulė biblioteka, o svarbiausia jo nauda buvo laikoma pagalba ieškant reikalingos informacijos bei priėjimas prie tos informacijos. Dabar internetas – populiariausia kompiuterinė aplinka, išsiskirianti unikaliais marketingo bruožais ir atliekantis dvejopą vaidmenį • tai – nauja komunikacijos priemonė, nepanaši į tradicines visuomenės informavimo priemones, nes iš prigimties yra interaktyvi, lanksti ir beribė; • tai – globali virtuali elektroninė rinka, neturinti jokių teritorinių ar laikinų apribojimų, ji leidžia interaktyviai pirkti ir parduoti prekes ir keičia paskirstymo galimybes [6]. Pasaulinis interneto tinklas (WWW) gali būti veiksminga bendravimo su vartotojais priemonė. Prekybine firma gali kurti interneto svetaines su elektroniniais produkcijos katalogais ir pateikti užsakovams naujos informacijos apie produkciją. Turint elektroninį produkcijos katalogą, galima gauti informacijos apie tai, kokių prekių nori pirkėjai ir kaip dažnai jie tai daro, ar netgi apklausti svetaines lankytojus, suteikiant jiems galimybę palikti komentarus specialiame puslapyje [11]. Pavyzdys: Lietuvos komercinių bankų internetinėse svetainese galima palikti atsiliepimus, pageidavimus, nusiskundimus ar komentarus apie filialo veiklą, darbuotojus. Taip lengviau orientuoti , kas yra gerai, kuo klientai nepatenkinti ir kaip ta padėti keisti. Svarbi Interneto savybė, turinti didelę įtaką tradicinės veiklos transformacijai – interaktyvumas, t.y. galimybė valdyti pranešimo siuntėjo ir gavėjo sąveiką. Šią galimybę marketingo tikslais, skirtingai nei tradiciniame marketinge, galima pritaikyti internete ir pasauliniame tinkle (angl. World Wide Web) atliekant interaktyvųjį marketingą. Jis išsiskiria tuo, kad kompiuterių tinklais galima susisiekti iš bet kurios pasaulio vietos bet kuriuo metu, taip panaikinant bet kokius apribojimus, susijusius su tradicinėmis rinkos vietomis. Jei tradicinės marketingo priemonės daugiausiai rėmėsi monologu su vartotoju, tai komercinės paslaugos pasauliniame tinkle sudaro sąlygas masiniam interaktyviam dialogui tarp informacijos siuntėjų ir gavėjų. Tokiu būdu komunikacijos modelis „Vienas – daugeliui“ virsta modeliu „Daugelis – daugeliui“, kuriame galimi abipusiai informacijos srautai [6]. Vienpusė masinė komunikacija. Masinė komunikacija labai populiari, nes sudaro galimybių pasiekti plačią auditoriją. Tradicinė masinė reklama televizijoje, radijuje ar spaudoje yra „Vienas – daugeliui“ komunikacijos strategija [6]. 1 pav. pateikiamas tradicinis tokios marketingo komunikacijos modelis. 1 pav. ,,Vienas – daugeliui“ komunikacijos modelis. (Šaltinis: http://www.kriause.com/?p=23) Naujasis „Daugelis – daugeliui“ komunikacijos modelis. Per pastaruosius kelerius metus įvyko revoliucinių pokyčių ir tradicinis požiūris į komunikacijos priemones pakito, nes internetas yra nauja komunikacijos priemonė, vienijanti daugybę į bendrą tinklą sujungtų kompiuterių [6]. Pavyzdys: Bankuose klientai yra aptarnaujami kompiuterinėmis programomis, visi kompiuteriai yra sunjungti į vieną bendrą tinklą, t.y. į vieną ar kelis kompiuterius, kuriais prižiūrima visų esančių kompiuterių funkcionalumas. Atsiradus internetui ir kitoms technologijoms sparčiai didėja ryšys tarp vartotojų ir reklamuotojų. Vartotojai gali rinkti ir teikti informaciją komercinėse interneto svetainėse, gali išsirinkti jiems patinkančią informaciją, bendrauti su kitais vartotojais, lygiai kaip ir su prekių bei paslaugų tiekėjais. Panašiai ir reklamos teikėjai – jie gali naudoti informaciją gautą iš vartotojų siekdami suskirstyti reklaminius pranešimus, segmentuoti auditoriją ir palengvinti pasirinktų informacijos rūšių bei prekių paiešką vartotojams. Taip pat jie gali kaupti informaciją apie vartotojų pasirinkimą, kad galėtų patobulinti paslaugas ar prekes. Žemiau pavaizduotas naujasis „Daugelis – daugeliui“ marketingo komunikacijos modelis internetui (žr. 2 pav.) [9]. 2 pav. „Daugelis – daugeliui“ marketingo komunikacijos modelis internetui. (Šaltinis: http://www.kriause.com/?p=23) Marketingas Internete – tai visų pirma interneto technologijų įdiegimas kasdieninėje įmonės marketingo veikloje. Interneto naudojimas marketinge įmonei sukuria daug naujų galimybių ir leidžia pastebimai padidinti veiklos efektyvumą. Nuo tada, kai komercinės organizacijos gavo galimybę prisijungti prie interneto, jos gali savo klientams ir užsakovams teikti pačios naujausios informacijos apie prekes ir paslaugas, jų kainas, kiekius, pristatymo terminus. Visa tai leidžia dirbti gerokai efektyviau ir pralenkti konkurentus [6]. Pavyzdys: Tik prieš pusmetį pradėjęs veikti interneto bankas verslo klientams „TELEHANSA.NET“ jau sulaukė nemenko populiarumo tarp klientų – daugiausia dėl specialiai verslui pritaikytų funkcijų, kurių gausėja ir toliau. Interneto teikiamos galimybės gali būti naudojamos šiose įmonės marketingo funkcijose [6]: • reklamoje; • ryšiuose su visuomene; • vartotojų palaikyme; • plečiant įmonės infrastruktūrą pasitelkiant internetą; • didinant pardavimus; • atliekant marketingo tyrimus. Integruota marketingo komunikacija yra visapusis komunikacijos planas, apimantis reklamą, pardavimų skatinimą, ryšius su visuomene, tiesioginį marketingą, asmeninį pardavimą ir likusią marketingo komplekso dalį skirtą informacija maksimaliai veikti tarpininkus. Integruotą marketingo komunikaciją apibrėžia kelios svarbios sąvokos, kurios skiria ją nuo tradicinio vienpusio bendravimo su klientais modelio [6]. Sudarant komunikavimo planą reikia atminti du pagrindinius principus. Pirma, įmonė turi pateikti turinio vertę informacijos ir idėjų ieškantiems klientams. Tai sukuria tikėjimą, kad daugelis žmonių žiūri į internetą kaip į gigantišką biblioteką ir nepriima arogantiškų arba įkyrių tinklapių bei gudrybių. Visose interneto marketingo komunikacijos rūšyse turi būti laikomasi šios kultūros. Antra, internetas kaip marketingo komunikacijos kanalas skiriasi nuo kitų, nes klientas nusprendžia ką užsisakyti kai peržiūri visą medžiagą. Tai reiškia, kad lankytojai renkasi daugybės puslapių kelią, nes jie prieina prie įvairių tinklapių, o ne linijinį, kai jie mato reklamos seriją televizijoje, skaito reklaminį skelbimą žurnale ar spaudos pranešimą [6]. Yra daug internetinio marketingo komunikavimo formų – tame tarpe ir reklama Internete. Ji yra labiausiai paplitusi ir žinoma Internetinio marketingo komunikavimo priemonė [3]. Internetiniai viešieji ryšiai žinomi, kaip viešųjų ryšių internetas, ir ekstranetas, kaip daugelio gyvybingas ir reklaminio mišinio aktyvusis komponentas. Esmė ta, kad žiniatinklio svetainės šeimininkai tampa žiniasklaidos savininkais, kurie gali publikuoti medžiagą ir informaciją be atsižvelgimo į jos tikslumą. Specialistai gali būti padalyti į dvi svarbiausias grupes: tie, kurie naudoja tradicinę žiniasklaidą ir tuos, kurie priima internetinę komunikaciją. Kitos viešųjų ryšių formos yra lengviau pastebimos. Rėmimo veikla yra svarbi internetinio marketingo komunikacijos dalis, ar tai būtų partnerystė ar tiesioginis svetainės rėmimas. Atitinkamai internetinės bendruomenės plačiai suvokiamos, kaip virtualiosios bendruomenės, pasižymi penkiomis tam tikromis charakteristikomis. Jos identifikuotos: • Pirmos problemos modelis - komunikacijos, kur yra iš esmės lankytojas lankytojo ir kažkokio atvejų kliento klientui. • Antra, bendruomenės kuria tapatumą, kuris kyla iš kiekvieno asmens narystės ir priklausymo, dalyvavimo ir prasmės. • Trečia, santykiai, net draugystės, vystosi tarp narių, kurie lengvina abipusę pagalbą ir palaikymą. • Ketvirta savybė domina kalbą, kurią bendruomenė priima. Labai dažnai specializuotos kalbos ar (elektroninio) elgesio kodai paaiškėja, kad turi tam tikrą reikšmę nariams. • Penkta ir paskutinė savybė siejasi su metodais, panaudotais, kad reguliuotų ir kontroliuotų elgesį ir bendruomenės operacijas [3]. Remiantis Berkley H. (2007) Apibendrinant galima teigti, kad reklama internete – tai naujausia, vis dar nestandartine laikoma marketingo internete priemonė. Sparčiai plėtojantis interneto technologijoms bei didėjant interneto vartotojų skaičiui, šio tipo reklama įgauna vis didesnį pagreitį ir kasmet užima vis didesnę tradicinės reklamos rinkos dalį [30]. 1.3. Internetinio marketingo atsiradimo priežasčių analizė. Žinant, jog per paskutinius kelerius metus smarkiai padaugėjusių kompanijų, kuriančių internetinį marketingą, ir žmonių, besidominčių interneto galimybėmis, skaičius tik paaštrino kovą dėl vartotojų laiko ir dėmesio, iškilo būtinybė ne tik sukurti svetaines, bet ir parengti tinkamas internetinio marketingo strategijas, kad jos galėtų atsiriekti savo virtualios rinkos dalį [13]. Todėl į daugelį klausimų, iš kurių vienas svarbiausių, ar investicijos į internetinį marketingą padidino paskutinio mėnesio pardavimus, būtina atsakyti norint, jog investicijos į internetinį marketingą atsipirktų ir pasiektų reikiamą rezultatą [12]. Žemiau pateikiama internetinio marketingo startegijų atsiradimo priežastys: 1. Svarbiausia priežastis, kodėl kampanijoms reikia turėti aktyvią pardavimo strategiją internetu, yra dėl pasikeitimų kaip klientai siekia informacijos. Šiandienos kampanijos privalo suprasti, kad klientai kreipiasi masėmis i internetą, kaip į patį pirmą žinių šaltinį. Ypač, paieškos sistemos, socialiniai tinklai ir forumai tampa įtakingais vis daugiau ir jų populiarumas sparčiai auga. Pavyzdys: Žmogus nežinantis internetinės svetainės adreso, dažniausiai informacijos ieško per paiškos svetainę – „Google“. Čia paga užklausos žodį jam pateikiamas sąrašas pagal populiariausių objektų sąrašą, pavyzdžiui kaip pagal žodį banko užklausą: 2. Jau paskutinius kelerius metus pirkėjai lankosi internete, ir tam, kad rastų informacijos apie produktus ir juos pirktų internetu. Tai ypač populiaru tarp pirkėjų, kuriems virš 30 metų. Pavyzdys: Šių metų „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje interneto bankininkyste naudojasi 21 proc. gyventojų. Mūsų šalis šiek tiek atsilieka nuo ES vidurkio (29 proc.). Lietuva šioje eilėje lenkia ne tik paskutinėje vietoje ES pagal šį rodiklį užimančią Bulgariją, kurioje prie interneto banko kol kas yra prisijungę tik 2 proc. gyventojų, bet ir Čekiją, Italiją, Portugaliją, Lenkiją, Ispaniją [31]. 3. Kaip duomenų surinkimo įrankis apie pirkėjų veiklą, internetas yra niekam neprilygstamas. Kiekvieną kartą, kai lankytojas apsilanko svetainėje, jis palieka visą informaciją apie save, kaip lankėsi po svetainę, ką spaudė, kas buvo nupirkta ir kitokia informacija. Žinojimas lankytojų elgesio savybių, suteikia pirmenybę bei atveria didžiules galimybes pataikauti jų poreikiams ir, jei tai padaryta teisingai, lankytojai atsakys ilgalaike ištikimybe. Pavyzdys: Internetinėje svetainėje esantis toks paveiksliukas rodo, kiek dabar yra aktyvių klientų, tai yra naršančių puslapyje, tai yra stebintys savo sąskaitas, ar atliekantys mokėjimu ir kiek vartotojų jau apsilankė per tam tikrą laiko tarpą. 4. Didžiausias tikslas marketinge išleisti pinigus tiksliai į tai, kuo labiausiai domėsis pirkėjai, tai ką jiems siūlo. Deja, pastangos skirti dėmesį tik pirkėjams, kurie turi didžiausią tikimybę pirkimuose, nėra lengva. Pavyzdžiui, atsižvelgiant, kiek pinigų tuščiai išleidžiama masiniam kiekiui, kaip televizijos reklamai, kur didelė dalis auditorijos galbūt iš tikrųjų nėra marketingo tikslo rinkos dalis. Internetinio marketingo - tikslas individualus klientas, negu masinė auditorija, kuri pasiekiama internete. Pavyzdys: Ar matėte naujausias SEB ir Sampo bankų būsto paskolų reklamas? Jos tiksliai nukreiptos tik tiems vartotojams, kurie jau domisi ta paslauga, o kiti į ją tik pažvelgiama ir ji nėra įsimenama. Šiuo laikotarpiu bankų reklamos internete būstų paskololų klausimu jau atvirai jums sako, kad imdami būsto paskolą jūs labai rizikuojate. (Reklama pateikiama flash animacija). SEB: “Ką daryti, kad būsto kreditas nepaslystų?” Sampo: “Nepasitarę dėl būsto paskolos rizikuojate savo ir šeimos gerove”. . 5. Ar pirkėjai mėgsta tai ar ne, Internetas yra galutinė susitikimo vieta, paveikti impulsą pirkti. Didžioji dalis naudos gali būti gaunama, technologijų pagerinimu: 1) atsižvelgti į lankytojų pasiūlymus svetainės gerinimui, 2) supaprastinti internetinį pirkimo procesą. Pavyzdys: kiekviena svetainė tiek bankinė tiek ne, turi tam tikras skiltis kuriose galima skaityti svarbią ir aktualią informaciją, tai yra iškylančios problemos, ir jų sprendimo būdai. Taip pat yra paskelbti pagalbos telefonai, ir kitos nuorodos, padedančios klientui orientuotis kur jam kreiptis. 6. Kompanijos žino, kad turi būti lanksčios savo klientams, kai produkto ir paslaugos pasiūlymas yra sukurtas tam, kad patenkintų kiekvieno kliento individualius norus. Tai paspartino daugelį interneto prekeivių, įgyvendinti masyvią priderinamumo strategiją savo klientams internete, suteikdami jiems šansą patiems pasirinkti savo geidžiamus produktus ar paslaugas. 7. Jokia kita komunikacijos forma nėra tokia patogi ir lengva kaip internetas, kur ekspozicija, bei reklama produktų ar paslaugų, leidžia klientams pirkti patikusį dalyką akimirksniu. Šiomis dienomis išperkama ir parduodama daugiau produktų internetu, besinaudojant banerių technologija reklamai. Pavyzdys: Šiuo metu labai populiarėja greita paskola per kelias minutes, kurias siūlo įvairūs bankai bei įmonės. Tai labai patogu, bet ir ganėtinai pavojinga. Dar nė viena įmonė, skolinanti pinigus internetu, neišrado būdo, kaip visiškai apsisaugoti nuo gudragalvių sukčių, todėl dauguma vartojamuosius kreditus teikiančių bankų pasirašyti paskolos sutarties klientus kviečia atvykti į biurą. 8. Tiekėjams ir platintojams internetas palengvina procesą būti moderniais tiekėjais. Internetinės parduotuvės svetainė pasižymi ypatingu privalumu, kai po pirkimo “online”, pati sutvarko ir apiformina visus prekės ar paslaugos siuntimo, bei užsisakymo ir pristatymo į namus klientui dokumentus. Su tokiais išplanavimais klientai gali pasijausti, kad turi ryšį su tiekėjais, kurie suteikia pilną aptarnavimą kaip realioje parduotuvėje ar kompanijoje tiekiančioje paslaugas. 9. Interneto paslaugos pakeičia brangesnius metodus, tiekiant produktus ir paslaugas. Mažesnė kaina gali tikrai būti parodyta su produktais ir paslaugomis, internetiniame puslapyje. Kainos sumažėjimas gali taip pat būti pastebėtas kitose marketingo srityse, įtraukdamos klientų aptarnavimą, kur kliento pokalbių telefonu apimtis gali būti sumažinta, kadangi kompanijos aprūpina internetinę prieigą prie produkto informacijos per tokias paslaugas kaip internetiniai pokalbiai. 10. Internetas yra geras susisiekimo, bei dalijimosi kanalas, kuris siūlo pasaulinį prieinamumą kompanijos produktams ir paslaugoms. Per internetinę svetainę lokalūs pardavimai gali greitai tapti pasaulinio lygio [14]. Pavyzdys: „Swedbank“ – naujas „Hansabanko“ vardas. „Swedbank“ grupė veikia 14-oje pasaulio šalių. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje „Swedbank“ turi daugiau kaip 9,2 mln. privačių ir apie 530 tūkst. verslo klientų. Švedijoje veikia 459, Baltijos šalyse – 299 banko padaliniai. „Swedbank“ dirba per 22 tūkst. darbuotojų, iš jų daugiau negu 3 tūkst. Lietuvoje. „Swedbank“ prekės ženklui Lietuvoje priklauso AB bankas „Hansabankas“, UAB „Hansa lizingas“, UAB „Baltijos autolizingas“, UADBB „Hansa draudimo brokeris“, UAB „Hansa investicijų valdymas“, UAB „Hansa gyvybės draudimas“, UAB „Hansa valda“. Bendrovių juridiniai pavadinimai bus pakeisti 2009-ųjų pavasarį [32]. Taigi apibendrinant, internetinės svetainės naudos optimizavimas priklauso ne tiek nuo investicijų dydžio, kiek nuo tinkamai parinktos internetinio marketingo strategijos bei tinkamo jos organizavimo. Internetinis marketingas - tai tęstinis procesas, todėl būtina pastovi šio proceso analizė bei palaikymas jos pagrindu [12]. 2. REKLAMA INTERNETE 2.1. Reklamos vaidmuo internete Trumpai paminėsime, kad Lietuvoje pagal 2007 m. tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ duomenis kompiuterių ir interneto vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai didėja. Per paskutinius metus kompiuterius turinčių šalies gyventojų skaičius ir prie interneto prijungtų kompiuterių skaičius išaugo po 18 procentų, o interneto sklaida 2007 metų pradžioje siekė beveik 40 proc. [15]. Naudojimasis internetu per pastaruosius metus sparčiai žengė į priekį ne tik Lietuvoje, bet ir jos kaimyninėse Baltijos šalyse [7]. Kadangi Interneto augimo tempai ir galimybės priverčia keistis visą visuomenę, tuo pačiu ir verslo pasaulį, įsivaizdavimui, kokios yra Interneto vartotojų rinkos perspektyvos, paminėsime, jog 2010 metais numatoma, jog Internetu Lietuvoje naudosis apie 65% gyventojų [16]. Pavyzdys: Lietuvos komerciniams bankams sukūrus savo internetinėse svetainėse elektroninės bankininkystės paslaugas žmonėms nebereikia iškoti artimiausio banko padalinio, derintis prie jo darbo laiko, o internetu savo finansus galima tvarkyti savo namuose bet kuriuo paros metu. Tuo taip pat padaugėjo interneto naudotojų, ateityje šiomis paslaugomis gali naudotis dar daugiau bankų klietų, taip palengvindami bankų darbą bei taupydami savo laiką. Žinoma, tai priklausys nuo interneto paslaugų teikėjų konkurencijos ir jos poveikio rinkos plėtrai. Tyrimų duomenimis aktyviausia visuomenės dalis naudojasi internetu kiekvieną dieną ir gana daug [7]. Pavyzdys: Vartotojus pritraukia tokios reklamos, kuriose skelbiama, kad galima greit ir daug sutaupyti savo lėšų. Vienos iš SEB banko kortelių reklama, ko gero, geriausiai rodo, kad bandant paskatinti vartoti vieną ar kitą produktą, švelniai tariant, persistengiama. Reklamoje teigiama, kad su kortele per vakarą gali sutaupyti 100 litų. Kadangi reklamoje pateikti pavyzdžiai, ką reikia daryti, kad sutaupytum tą šimtą litų, juos išvardysime. Taigi įsivaizduokite, kad po darbo ar net savaitgalį išsiruošiate "pailsėti" ir sutaupyti 100 litų. Dėl to jūs turite nueiti į sporto klubą, kur sutaupysite 18 litų, vėliau apsikirpti kirpykloje ir sutaupyti 9 litus, pasėdėti prieš kino filmą bare, kur sutaupysite 14 litų ir 20 centų, bei nueiti į kiną, kur sutaupysite 10 litų. Vėliau limuzinu, aišku, sutaupydamas 20 litų, turite nuvažiuoti paplaukioti į baseiną, kur vėlgi sutaupysite 11 litų ir 30 centų, po to, sutaupydamas 15 litų ir 10 centų, pažiūrėti rungtynes, o visą taupymo programą užbaigti naktiniame klube, kuriame sutaupysite 15 litų. Štai ir viskas. Atlikęs šiuos reklamoje pateiktus "manevrus", sutaupote daugiau kaip 100 litų. Gaila, bet reklamos kūrėjai nepasivargino paskaičiuoti, kiek turėtum išleisti, kad tokią sumą sutaupytum. Tačiau net ne tai svarbiausia. Įdomu, ar kūrėjai pabandė per vakarą aplankyti visas šias vietas ir suspėti kiekvienoje iš jų pataupyti? Juk net jei visos šios paslaugos būtų teikiamos vienoje vietoje (įskaitant ir limuziną, kuriuo pasivažinėtum aplink pastatą), tam reikėtų mažiausiai aštuonių valandų. Taigi norint nuolat taip taupyti, reikia turėti ne tik daug pinigų, bet ir būti geležinės sveikatos, tiesiog – pramogų, sporto, maisto ir gėrimų ištroškusiu monstru. Sunku pasakyti, ar šios reklamos kūrėjai sąmoningai taip perlenkė lazdą, tačiau būtų labai keista, jei jie manytų, jog vartotojai taip nesiorientuoja erdvėje ir laike, kad nesugeba suvokti, kiek reikia įdėti pastangų, kad tą šimtą litų sutaupytų. Šį atvejį greičiausiai paaiškina tai, kad tikrovėje tokio dydžio įstaiga kaip SEB bankas savo paslaugas reklamuoja įvairiapusiškai, o analitikai nuolat pateikia informaciją visuomenei, todėl viešojoje erdvėje pasirodžiusi viena keistesnė reklama didelės įtakos banko įvaizdžiui neturi [32]. „TNS Gallup“ intervuotas Juodpusis teigė, kad į didėjantį kompiuterių ir interneto populiarumą reaguoja ir reklamos užsakovai. Per paskutinius kelerius metus reklamos apimtys internete auga ir tikėtina, kad virtualiai žiniasklaidai bei kitiems portalams pritraukiant vis daugiau žmonių dėmesio, panašius augimo tempus jos išlaikys ir šiais bei ateinančiais metais [15]. Dabartiniame verslo pasaulyje, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama internete tampa viena efektyviausių būdų pritraukti kuo daugiau vartotojų. Reklama internete padeda tirti ir formuoti rinką. Be to, pasitelkus įvairias reklamos internete formas galima formuoti vartotojų nuomonę, o atsitiktinius vartotojus padaryti nuolatiniais. Pavyzdys: „Telehansa.net“ populiariausias tarp tarptautinių verslo klientų, ypač dirbančių visose trijose Baltijos šalyse bei turinčių sąskaitas „Hansabanke“, pasakoja Z. Jakimavičienė. Šie klientai intensyviai naudojasi mokėjimų importu ir eksportu iš įmonės apskaitos sistemos. „Dėl bendro formato, priderinto prie buhalterinės apskaitos programų, visose trijose Baltijos šalyse mokėjimų importas bei eksportas veikia vienodai ir yra paprastas naudoti.“ Interneto banko „telehansa.net“ aplinka patogi ir naudinga tiek mažoms, tiek vidutinio dydžio ar stambesnėms įmonėms. Naudojant patobulintą mokėjimo atlikimo funkciją, kai visus parengtus pavedimus vartotojas gali tikrinti, tvirtinti ar įvykdyti vienu kartu, kiekvienoje įmonėje sutrumpėja atsiskaitymo operacijoms skiriamas buhalterijos darbo laikas. „Įmonei tai labai patogu, atliekant banko operaciją, iš karto matomas mokėjimo statusas, – sako Z. Jakimavičienė. – Jei pavedimas klaidingas ar neteisingai nurodyti mokėjimo rekvizitai, iškart galima juos koreguoti ir tą pačią dieną atlikti naują mokėjimą.“ „Įmonės sąskaitoms valdyti per „telehansa. net“ plačiai naudojamos dviejų skirtingų parašų teisės skirtingiems vartotojams“, – sako Zita. Be šių privalumų, „telehansa.net“ patrauklus verslo įmonėms ir tuo, kad pati interneto banko logika išlieka panaši kaip ir „hanza.net“, prie kurio daugelis vartotojų jau buvo pripratę. „Telehansa.net“ turi tuos pačius mokėjimų, banko sutarčių sudarymo ir informacijos vaizdavimo principus, tad klientams nereikia iš naujo mokytis valdyti interneto banko funkcijas. Tuo tarpu pati „reklama Internete“ gali pasigirti keliais faktais, kurie buvo gauti lyginant 1000 vartotojų pasiekimo kainą skirtinguose žiniasklaidos kanaluose - reklama internete yra 8 kartus pigesnė už reklamą žurnaluose, 6 kartus - už reklamą laikraščiuose ir 5 kartus pigesnė už reklamą televizijoje [8]. Šiandien reklamos sąvoka bendrąja prasme, ekonomikos ir marketingo mokslo plotmėje, reiškiama komunikavimo (lot. communicatio – pranešimas) terminu, kuris nurodo į bendravimą, keitimąsi patyrimu, mintimis, išgyvenimais. Taigi jei reklama iki šiol „šaukdavo“ vartotojui į ausį ar rėksmingai užvaldydavo akis, tai naujųjų medijų įtakoje reklama tampa komunikuojanti, nebetelpanti į siuntėjo ar perdavėjo vaidmenį, nors tam tikra prasme vis dar pranešanti naujieną, tačiau jau su grįžtamuoju ryšiu. Toks žemyn vertikalaus reklamos siuntėjo ir gavėjo santykio virsmas į horizontalųjį atsirado naujųjų medijų įtakoje, kai tarp komunikacijos dalyvių vyksta interakcija [17]. Nė vienas žiniasklaidos kanalas negali pasigirti tokiu išmatuojamumo lygiu kaip internetas. Interneto tyrimai suteikia galimybes ištirti reklaminės kampanijos efektyvumą bei reklamos skirtinguose tinklapiuose veiksmingumą. Tyrimų rezultatai leidžia pagrįsti veiklą realiais tyrimų rezultatais, kas iki šiol buvo daryta remiantis intuicija ir atsitiktiniais sprendimais. Būtina prisiminti, jog kas interneto reklamos specialistams atrodo patrauklu, nebūtinai yra patrauklu interneto auditorijai, kurią bandoma pasiekti. Reklamos tikslas išplaukia iš įmonės marketingo, o šis savo ruožtu iš įmonės bendrųjų tikslų. Jie turi sietis su jau priimtinais sprendimais dėl įmonės marketingo strategijos, jos tikslinės rinkos, atsižvelgti į rinkoje susiklosčiusią situaciją [19]. 2.1.1. Reklamos internete tikslai Nustatant reklamos internete tikslus svarbu žinoti, kad įmonei tikrai reikalinga reklama internete. Reklamos internete specialistai išskiria reklamos internete tikslus kiekvienas kitaip. Iš visų pateikiamų reklamos internete tikslų, labiausiai išskirti galima šiuos: V.Keršienė (2005) išskiria šešis reklamos internete tikslus, kurie pateikiami 3 paveiksle. 3 pav. Reklamos internete tikslai pagal V. Keršienę (Šaltinis: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/2029/) 1) firmos įvaizdžio gerinimas. Rimta firma privalo save pristatyti naujomis informacinėmis technologijomis bei pažangiomis reklamos priemonėmis. Pavyzdys: Vilniaus bankas 2003 metais buvo išrinktas vienas iš Lietuvos įvaizdžio lyderių. Tokį statusą bankas gavo įvertinus visuomenės ir klientų patenkintus poreikius, aptarnavimo lygį ir kt. Pasitikėjimas ir vertinimas įpareigoja pateisinti lūkesčius“, – sakė Vilniaus banko prezidentas Julius Niedvaras. 2) auditorijos masiškumas. Internetas – sparčiausiai besiplečianti ir masiškiausia, nežinanti valstybinių sienų informacijos priemonė, kuri atveria pasaulinę rinką reklamai ir turi specifinių ypatybių, darančių jį unikaliu. Pavyzdys: Šių metų „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje interneto bankininkyste naudojasi 21 proc. gyventojų. Mūsų šalis šiek tiek atsilieka nuo ES vidurkio (29 proc.). Lietuva šioje eilėje lenkia ne tik paskutinėje vietoje ES pagal šį rodiklį užimančią Bulgariją, kurioje prie interneto banko kol kas yra prisijungę tik 2 proc. gyventojų, bet ir Čekiją, Italiją, Portugaliją, Lenkiją, Ispaniją. Internetinės bankininkystės paslauga ypač populiari Skandinavijoje, pavyzdžiui, Suomijoje net 66 proc. gyventojų naudojasi interneto bankais. Baltijos šalyse pirmauja Estija, kurioje daugiau kaip pusė (53 proc.) gyventojų yra bent vieno interneto banko naudotojai. Specialistų teigimu, šios kaimyninės šalies proveržį lėmė spartesnė interneto skvarba – jau 2000 m. Estijoje ji siekė 30 proc. [33]. 3) galimybė pasirinkti auditoriją. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia gana tiksliai nukreipti reklamą į norimą vartotoją ar vartotojų grupę. Jau dabar tiek techniškai, tiek ir demografiškai galima suskirstyti vartotojus, kurie tinklapius pasirenka ieškodami informacijos, verslo kontaktų, pramogų ar prekių. 4) interaktyvus ryšys su klientu. Galimybė užmegzti interaktyvų ryšį su klientu. Tai reiškia, kad įmanoma ne tik pateikti informaciją apie save, bet taip pat sužinoti vartotojo nuomonę, pageidavimus, pastabas. Galima kurti ir kurio nors vieno produkto ar vienos kompanijos gerbėjų klubus. Pavyzdys: kiekvienas klientas užsiregistravęs puslapyje, gali pasirinkti gauti naudingą informaciją tiesiai i savo paštą. Informacija susijusi tiek su jo sąskaitomis, tai yra piniginių įplaukų padidėjimu, ar indėlių situacija biržose. 5) efektyvi prekyba. Internetu įmanoma greitai ir patikimai vykdyti finansinius atsiskaitymus, pardavinėti prekes ir paslaugas, daryti užsakymus. Pavyzdys: 2000 m., vos pradėjęs veikti, „Swedbank“ interneto bankas (ankstesnis pavadinimas „hanza.net“) pasiūlė klientams dvi pagrindines paslaugas – tikrinti asmeninių sąskaitų informaciją ir galimybę atlikti finansinius pavedimus. Didžiausias interneto banko populiarumo augimas pasiektas 2003–2004 m. Tuomet interneto skvarba Lietuvoje jau siekė beveik 30 proc., klientams pasiūlyta galimybė internetu atsiskaityti už komunalines paslaugas, o prie internetinės bankininkystės paslaugos jau buvo prisijungę per 350 tūkst. Naudotojų [33]. 6) reklamos dinamiškumas. Informacijos atnaujinimas nereikalauja didelių sąnaudų, paprasta nuolat pakeisti ir taip potencialiam klientui pateikti naujausiais žinias apie save. Tai yra daug pigiau nei pakartotinė reklama kitose masinės informacijos priemonėse [18]. Pavyzdys: Kad ir kaip mums nesinorėtų, bet viskas nuolat sensta. Interneto svetainės - ne išimtis. Plečiantis veiklai, keičiantis situacijai versle dėl kokių kitų aplinkybių, siekiant padidinti darbo našumą, išnaudojant informacines technologijas, svetaines tenka atnaujinti. Internetas vis sparčiau skverbiasi į verslo aplinką ir jo galimybės nuolat auga, tad ir Jūs, norėdami neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, negalite ilgą laiką neskirti jokio dėmesio savo turimai interneto svetainei, manydami, kad pakanka vien tik ją susikurti. Jūsų klientai įvertins tai, kad svetainė yra dinamiška ir informacija joje nebūna pasenusi, o Jūs galėsite laiku pranešti apie naujus produktus ar paslaugas - aplenkdami konkurentus pirmieji užkariausite vartotojų dėmesį. Svetainės atnaujinimo darbai apima svetainės dizaino paruošimą, projektavimą, turinio talpinimą, bei programavimo paslaugas. SEB bankas vis atnaujina savo reklamą bankomatų ekranuose, bankų skyriuose esančiuose telekomunikacijose bei aišku internetinėje svetainėje, nes naują reklamą vartotojas pastebi labiau, kokios prekės ar paslaugos bei sąlygos joje yra siūlomos [34]. D.Chaffey išskiria tokius reklamos internete tikslus, kaip (1 lentelė.): 1. Požiūrio formavimas. Reklama, kuri atitinka įmonės ženklą, gali padėti informuojant apie prekinį ženklą bei formuojant nuostatas apie jį. 2. Informacijos pateikimas. Tai tipiškas atvejis, kai reklama atveda į pagrindinę svetainę, kurioje suteikiama daugiau informacijos apie pasiūlymą. 3. Ryšių plėtojimas. Reklama yra skirta skatinti abipusį bendravimą tarp vartotojo ir įmonės. 1 lentelė. Reklamos internete tikslai pagal D. Chaffley. (Šaltinis: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/2029/) 4. Sandėris. Jeigu reklama atveda iki pardavėjo, pavyzdžiui, kelionių agentūros svetainės ar internetinio knygyno, tai reklama yra skirta tam, kad privestų tiesiai prie veiksmo – pirkimo. Čia yra siekiama tiesioginio atsakymo. 5. Skatinamas sugrįžimas. Reklama yra skirta priminti apie įmonę ir jos paslaugas. P. Needham orientuodamasis į vartotoją, jo apsisprendimą įsigyti prekę ar paslaugą, žinodamas, kad kiekvienas vartotojas skirtingai reaguoja į reklamą internete bei jos poveikį, išskiria penkis į vartotoją orientuotus reklamos internete tikslus, kaip informavimas, pritraukimas, kontaktas, veiksmas, išlaikymas (2 lentelė) [20]. Reklamos internete tikslai gali būti tie patys, kaip ir naudojant kitas reklamos formas: 1. Norint sukurti palankų įmonės, prekės ar paslaugos įvaizdį. 2. Norint informuoti vartotojus apie naujas prekes ar paslaugas. 3. Kai norima pristatyti prekes ar paslaugas naudojant vaizdus, garsą, tekstą, judesį ar animaciją bei kitas priemones. 2 lentelė. Reklamos internete tikslai pagal P. Needham. (Šaltinis: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/2029). 4. Dažnai keičiantis jūsų teikiamų paslaugų ar prekių asortimentui bei kainoms, Internetas, kaip nė viena kita reklamos priemonė, leidžia operatyviai reguoti į situaciją rinkoje, ir nedelsiant vartotojus informuoti apie pasikeitimus. 5. Kai norite išplėsti pirkėjų ratą, Internetas gali pasitarnauti ne tik reklamuojant prekes ar paslaugas, bet ir vykdant jų aktyvų pardavimą. Tai vertas jūsų dėmesio papildomų pardavimų kanalas, o ateityje jis gali likti vieninteliu jūsų verslui didžiausią naudą teikiančiu pardavimų kanalu [22]. 2.1.2 Interneto vartotojai. Visi vartotojai internete dažniausiai vadinami „naršytojais“, arba internautais. Jie nuolat klaidžioja po įvairias svetaines, ieškodami jiems reikalingos informacijos, bet didelė dalis naršo be jokio tikslo, vedami paprasčiausio smalsumo. Labai dažnai internautas į svetainę užklysta atsitiktinai ir joje užtrunka, kai suranda reikalingos medžiagos arba susidomi reklama. Reklamos internete vartotojai yra viskuo besidominantys, užsiėmę ir skubantys išbandyti naujoves žmonės. Todėl tinkamai parinkta ir profesionaliai parengta reklama gali būti labai efektyvi. Daugelis Lietuvos verslininkų naudoja interneto puslapius savo įmonėms ir jų gaminamai produkcijai bei teikiamoms paslaugoms reklamuoti. Interneto svetainių adresus pradėjo skelbti verslo ir elektroniniai žinynai. Tai labai palengvina ir paspartina partnerių paiešką. Labai didelę reikšmę pasirenkant internetą kaip reklamos skleidimo priemonę turi jos vartotojų geografiniai, demografiniai bei psichografiniai rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2003 m. Pabaigoje Lietuvos miestuose asmeninius kompiuterius namuose turėjo 27 %, kaime – 7 % ūkių. Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose kompiuterius turėjo vidutiniškai kas trečia šeima. Interneto vartotojų ypatybės: • daugiausia tai jauni, išsilavinę 15-35 metų amžiaus, miestuose gyvenantys žmonės.; • besidominantys informacinėmis technologijomis, kompiuteriais, sportu, kelionėmis, muzika, mėgstantys naujoves bei investuojantys daug laiko ir pinigų į savo pomėgius; • atviri naujovėms, technologiškai kompetentingi, dažnai mokantys daugiau nei vieną kalbą kūrybingi naujovių ieškotojai; • didelė dalis verslo atstovų – vadybininkų, tarpininkų, maklerių, reklamos ir RsV specialistų, kurių tikslas – užmegzti ir palaikyti operatyvinius ryšius su klientais; • vis aktyvesni tampa vartotojai ir pirkėjai: vartotojas pats imasi iniciatyvos užmegzti ryšį internetu su reklamos davėju ir tikisi, kad jo norai bus patenkinti. Įsigyti asmeninius kompiuterius, atnaujinti juos ir naudotis internetu pastaraisiais metais šalies gyventojus skatina keletas priežasčių: priėmus naująjį telekomunikacijų įstatymą atsirado daugiau interneto tiekėjų, o aljansui „Langas į ateitį“ įsteigus nemokamus viešuosius interneto centrus atsirado daugiau susidomėjusiųjų interneto galimybėmis. „Langas į ateiti“ ir toliau steigs nemokamus viešuosius interneto centrus, o Vyriausybė taip pat įrengs šimtus centrų kaimo mokyklose, bibliotekose, seniūnijose, kad žmonės galėtų nemokamai naudotis internetu, ir taip prisidės prie kompiuterinio neraštingumo mažinimo [1]. Pavyzdys: Tik prieš metus pradėjusi veiklą „Swedbank“ jaunimo programa ZOOM turi jau 100 tūkstančių dalyvių - jaunuolių nuo 14 iki 23 metų. Pagrindinė jaunuolių - programos ZOOM dalyvių - susibūrimo vieta yra interneto svetainė, kuri tapo populiariu jaunimo socialiniu tinklu. ZOOM interneto svetainės lankytojai labai aktyviai bendrauja tarpusavyje, keičiasi asmeninėmis žinutėmis. Programos dalyvių taip pat itin dažnai lankomi investavimo žaidimo, dizaino konkurso ir svajonių galerijos puslapiai. Jaunimo programos ZOOM dalyviai su banku bendrauja beveik vien internetu - tai sudaro virš 80 proc. visų kontaktų su jaunuoliais (priedai 4). „ZOOM programa ir jos svetainė jau tapo populiaria jaunimo kūrybiškumo ir saviraiškos vieta. Čia taip pat buriasi mokiniai ir studentai, kuriems smalsu išbandyti šiuolaikiškus finansų rinkų instrumentus. Pavyzdžiui, jau 13 tūkst. jaunuolių dalyvauja investavimo žaidime, kuris suteikia unikalią progą niekuo nerizikuojant pajusti finansų rinkų pakilimus ir nuopuolius“, - sako „Swedbank“ Baltijos bankininkystės Klientų aptarnavimo plėtros padalinio vadovas Vitalijus Rancev. Jaunimo programa ZOOM skirta mokiniams ir studentams nuo 14 iki 23 metų. Šiuo metu 75 proc. programos dalyvių yra vyresni negu 18 metų. Daugiausia programos dalyvių registruota Vilniaus (38 proc.) ir Kauno (24 proc.) regionuose. Kiek dažniau ZOOM programoje registruojasi merginos (52 proc.) nei vaikinai (48 proc.) ZOOM dalyviams per metus išduota per 130 tūkst. mokėjimo kortelių, populiariausia iš jų - „Visa Electron Maxima“. „Swedbank“ programos dalyviams siūlo iš viso 5 individualaus dizaino mokėjimo korteles, kurių dizainą, dalyvaudami konkurse, periodiškai keičia patys jaunuoliai [29]. 2.1.3. Reklamos internete formos Yra daug reklamos skleidimo internete būdų. Visi jie nuolat kinta, nes atsiranda vis naujų informacinių technologijų. Beveik visų internete naudojamų priemonių tiklas yra nukreipti interneto vartotoją į pagrindinę reklamuojamą interneto svetainę, kurioje jis gali rasti visą jį dominančią informaciją. Aptarsime pagrindines reklamos internete priemones (4 pav.), kurių skaičius, panaudojimo galimybės, tobulėjant internetiniams ryšiams, aišku smarkiai keisis. [1] 4 pav. Reklamos galimybės interneto svetainėje (Šaltinis: Čereška B., 2004) Interneto svetainė – tai vienas pagrindinių būdų reklamuotis internete. Interneto svetainė atlieka ne tik reklamos funkcijas, bet ir pati yra reklamuojama. Todėl interneto svetainės dizainas turi būti kruopščiai apgalvotas, patrauklus: jos bendras vaizdas, skaitmeninės grafikos vaizdas, tūris, struktūra ir kt. Jį rekomenduojama dažnai atnaujinti, keisti, kad lankytojai matytų pasikeitimų įvairovę ir kad ji jam nepabostų [1]. Internetinė svetainė tai yra pigiausias būdas pristatyti Jūsų įmonės prekes ir paslaugas. Jas detaliai aprašyti, vaizdžiai pateikti ir per interneto svetainę parduoti. Praktiškai visos jaunos įmonės, veiklą pradeda su svetainės pagalba. Tie verslininkai, kurie jau yra versle, jei dar neturi, tai kuriasi ar ruošiasi kurti internetinę svetainę. O tie, kurie jau daug metų versle ir dar tik nesenai susikūrė interneto svetainę, tai džiūgauja ir stebisi kaip ji atveda naujus klientus ir naujas verslo galimybes. Internetinė svetainė tai ne tik neatsiejama verslo dalis, bet nemažai atvejų ir verslo pagrindas. Nors internetas ir internetizacija Lietuvoje dar nėra stipriai pažengusi, bet jau vis daugėja įmonių kurios savo prekių ir paslaugų didžiają dalį realizuoja internetu [23]. Skydeliai, arba nuorodos. Šis reklamos internete įrankis gali būti naudojamas bet kuriame tinklapyje, žinoma prieš tai išpirkus (ar kitaip gavus) jame reklaminį plotą. Pagal nuorodą patenkama į įmonės svetainę, į asmeninius interneto puslapius. Tai ryškiausiai matoma ir efektyviausiai internautoją veikianti reklamos internete priemonė. Jie panašūs į reklaminius skelbimus laikraščiuose ar žurnaluose, tik tuose keliuose kvadratiniuose centimetruose galima „įterpti“ kintantį vaizdą ir garsą. Labai svarbu neleisti skydeliuo turiniui užsibūti puslapyje. Nuolatinių lankytojų dėmesys jam greit išsikvepia ir apytikriai kas 7 – 10 dienų vertėtų juos atnaujinti. Skydelius rekomenduojama dėti ekrano viršutinėje dalyje – čia jie greičiau pastebimi ir geriau matomi [1]. Pavyzdys: Prieš keletą metų reklaminiams skydeliams kaip reklamos formoms esant naujienomis 2001 metais informaciniame pasaulyje į reklaminius skydelius Interneto puslapiuose buvo žvelgiama kaip į nevykusį ir daug pardavimų sužlugdžiusį dalyką. Reklaminiai skydeliai, pasak A.Pileckaitės (2005), buvo mažiausiai efektyvus būdas siekiant pritraukti pirkėjus Internete. Jie buvo daug mažiau veiksmingi nei elektroniniu paštu gaunama ar matoma per televiziją ir laikraščius reklama. Kad ir kaip būtų keista, ekspertų nuomone, reklama Internete buvo veiksmingas būdas siūlyti savo prekes ar paslaugas. Tiesiog, problema slypėjo pačiuose reklaminiuose skydeliuose: jie buvo ne itin įdomūs, be to, Interneto vartotojai sugaišdavo labai daug laiko, kuomet, paspaudus pelės klavišą ant tokio skydelio, sulaukdavo, kol atsidarys atskiras reklaminis langas [22]. Naujai sukurta interneto svetainė yra kaip užversta knyga, apie kurią žino tik keletas žmonių. Todėl yra svarbu neužmiršti ir reklamos, t.y. informuoti klientus apie interneto svetainę. Reklaminių skydelių efektyvumas yra patikrintas, o privalumai prieš kitas reklamines kampanijas yra nemaži [24]. Pagal Gatautį (2003) nuorodos – tai dar viena labai sparčiai populiarėjanti reklamos Internete forma, padedanti atvesti klientus į įmonės Interneto svetainę ir yra nemažiau efektyvi nei kitos. Nuoroda – tai paprasčiausiai išryškintas žodis ar frazė, kurią paspaudus vartotojas patenka į kitą Interneto svetainę. Nuorodos užima mažiau vietos nei kitos reklamos formos tokios, kaip reklaminiai skydeliai. Nuorodos dažniausiai yra įterpiamos į Internetinių puslapių turinį. Nėra jokių nuorodų skaičiaus Interneto svetainėje apribojimų. Nuorodos esmė yra ta, kad kita svetainė, kuo nors susijusi arba ne, deda nuorodą tiesiai į įmonės svetainę [10]. Pavyzdys: Daugelyje interneto svetainių yra reklama į kitą interneto svetainę. Štai pavyzdys alfa.lt straispnio reklama kad ir puslapyje www.one.lt, o šalia to straipsnio dar pridėta ir kita nuoroda, jau reklamuojama banko noras paslaugos. Paieškos žodžio reklama, arba paieškos svetainės. Paieškos svetainių yra įvairių. Paieškos svetainėmis naudojasi visas pasaulis, todėl jų lankytojų auditorija ypač plati. Jų paskirtis viena – aptarnauti didžiulę internautų auditoriją, ieškančią įvairiausios informacijos. Reklamuotis paieškos svetainėse yra labai naudinga. Interneto svetainės registruojamos paieškos svetainėse pagal raktinius žodžius. Įvedus raktinį žodį, pateikiamos interneto svetainių sąrašas, kuiose tą žodį galima rasti. Todėl labai svarbu patekti į pirmąjį svetainių dešimtuką, nes internautojas paprastai dėl laiko stokos ir kitų sumetimų nesivargina peržiūrėti visų svetainių [1]. Pavyzdys: Jei „Google“ paieškos sistemoje ieškosite Lietuvos bankų pavadinimų – pvz., „Snoras“, „Hansa grupė“, „Ūkio“ – rezultatų dešinėje pasirodys įmonės greitųjų paskolų paslaugos „Credit24“ reklamos. Raktažodžių, pagal kuriuos reklamuojamas bankas, jo teikiamos paslaugos ir prekės, yra virš tūkstančio. Tarp raktažodžių yra visų bankų pavadinimai, lizingo bendrovės, kredito unijos ir panašiai. Žmogus „Google“ randa jam žinomą, girdėtą finansinių paslaugų teikėją, o plius dar mato kitus negirdėtus. Dar viena reklamos internete forma – tai reklama naujienų arba diskusijų grupėse. Per jas galima skleisti reklamą arba teikti informaciją apie įmonę potencialiems klientams. Tiesa, ši reklamos internete forma nėra taip plačiai naudojama kaip kitos. Pagal P. Kotlerį (2003) naujienų grupės – tai interneto forumų variantas. Priešingai nei komercinius forumus, naujienų grupes sudaro žmonės, skelbiantys ir skaitantys pranešimus juos dominančia tema, o ne organizuojantys bibliotekas ar konferencijas. interneto vartotojai gali dalyvauti naujienų grupėse, jų neužsiprenumeruodami. Yra tūkstančiai naujienų grupių, patariančių pačiomis įvairiausiomis temomis, pradedant sveika mityba, namų remontu bei bonzai medžių priežiūra ir baigiant senovinių automobilių kolekcionavimu ar naujausių „muilo operos“ įvykių aptarimu [10]. V. Keršienė (2004) teigia, kad diskusijų grupės tai nėra tiesioginė reklama, jose nenaudojami reklaminiai skydeliai ar kitos reklamos internete formos. Grupėse galima pristatyti naują prekę ar paslaugą, supažindinti su įmonės veikla, ir susidomėjusiems pasiūlyti apsilankyti įmonės interneto svetainėje norint gauti daugiau informacijos [10]. Elektroninis paštas. Jau pats pavadinimas apibūdina šią reklamos internete priemonę. Reklama internete panaudoja duomenų bazę apie interneto vartotojų elektroninio pašto vartotojus. Taigi visa norima reklaminė medžiaga gali būti išsiuntinėta elektroniniu paštu po visą pasaulį, išvengiant pašto paslaugų, spaudos ir panašių išlaidų [1]. Elektroninis paštas – viena populiariausių interneto paslaugų. Dažnas internautas pradeda darbo dieną peržiūrėdamas savo elektroninio pašto dėžutę. Elektronininiu paštu galima siųsti ir gauti įvairiausią informaciją, tam sugaištant minimaliai mažai laiko [1]. Reklama elektroniniame pašte yra pirmiausia tekstinio pobūdžio, nors taip pat yra galimos grafinės reklamos, kurios skirtos dažnesniam elektroninio pašto paketų naudojimui HTML pagrindu, kurie leidžia labiau patenkinamą elektroninio pašto formatavimą (gali apimti grafines reklamas) [10]. 2.1.4. Skirtumai tarp reklamos internete ir kitų reklamos formų Reklamos kampanija internete gali būti žymiai efektyvesnė nei kampanija tradicinėje aplinkoje, nes galima greičiau patalpinti reklamą ir prireikus daryti pakeitimus. Kadangi reklama gali nuvesti vartotoją tiesiai į svetainę, kur būtų suteikiama daugiau informacijos ir interaktyvumo, galima būtų pateikti žymiai informatyvesnį ir įspūdingesnį pranešimą (žinutę) apie prekę ar paslaugą [21]. Pavyzdys: VPK tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2007 lapkričio 19 dieną „Sampo“ bankas atnaujino pasiūlymą klientams „Indėlis su investiciniu fondu“ ir pradėjo reklamos kampaniją, o „Parex“ bankas siūlydamas naują paslaugą – indėlį su investiciniu fondu, reklamos kampaniją pradėjo 2007 metų lapkričio 2 dieną. Gyventojai buvo viliojami reklamuojant itin dideles terminuoto indėlio palūkanas, nors iš tikrųjų visa paslauga buvo sudaryta iš dviejų dalių: mažesnioji dalis lėšų turėjo būti taupoma atidarant terminuotojo indėlio sąskaitą, o kita, didesnioji – investuojama į investicinio fondo vienetus. Reklamoje buvo akcentuojamos už tokiomis sąlygomis padėtą terminuotąjį indėlį mokamos palūkanos (būsima nauda), nepateikiant reikalaujamos informacijos apie tokios paslaugos antrąją dalį - investavimą į investicinius fondus ir neatskleidžiant su tuo susijusios rizikos. Investicijų vertė tokiame fonde gali ir kilti, ir kristi, o atgaunama suma gali būti mažesnė nei investuota. Tokiu būdu rizikuojama didžiąja visos įnešamos sumos dalimi. Priimdama sprendimą VPK atsižvelgė į tai, kad „Sampo“ bankas minėtų paslaugų reklamą išplatino itin dideliu mastu (televizijoje, spaudoje, internete ir dažniu), todėl ji pasiekė ženklią vartotojų grupę. Tuo tarpu „Parex“ bankas šias paslaugas reklamavo nedideliu mastu (spaudoje ir savo interneto svetainėje). Be to, Komisija atsižvelgė ir į tai, kad „Parex“ bankas pripažino padarytą nusižengimą, gailėjosi dėl jo, nedelsdamas ėmėsi tinkamų veiksmų padėčiai ištaisyti. „Sampo“ banko teigimu, reklamuotos paslaugos buvo skirtos tik patyrusiems klientams, nors jų pasirinktos reklamos priemonės (televizija) yra masinės sklaidos priemonės, todėl daugiau nei pusei klientų, kurie susidomėjo šiomis paslaugomis, jos negalėjo būti suteiktos. VPK nustatė, kad „Sampo“ „Parex“ bankai pažeidė investicinių paslaugų reklamos reikalavimus, nes naudotose paslaugų reklamose buvo akcentuojama galima nauda, nepateikiant teisingo ir akivaizdaus įspėjimo apie kiekvieną reikšmingą riziką, buvo nutylėta esminė informacija apie fondo rizikingumą, rekomenduojamą mažiausią investicijų trukmę, finansinės priemonės tinkamumą tik patyrusiems ar linkusiems prisiimti didesnę nei minimalią riziką investuotojams. Pateikta informacija buvo klaidinanti, nepakankama. „Sampo“ atveju reklama nebuvo pateikta taip, kad ją galėtų tinkamai suprasti vidutinių sugebėjimų investuotojas, taip pat nebuvo nurodyta, ar yra parengtas prospektas ir kur su juo galima susipažinti [35]. V. Krinickis teigia, kad reklama internete yra vertinama pagal tuos pačius kriterijus, kurie taikomi klasikinės žiniasklaidos reklamai. Pagrindiniai vertinimo kriterijai – kontakto kainos ir kokybės lyginimas su alternatyviomis žiniasklaidos priemonėmis [21]. Reklama internete yra vertinama pagal tuos pačius kriterijus, kurie taikomi klasikinės žiniasklaidos reklamai. R. Gataučio pagrindinių reklamos priemonių palyginimas pagal atskirus parametrus pateikiamas 3 lent.; reklamos internete formos pateikiamos 1 priede (žiūrėti priedus). 3 lentelė. Bendros pagrindinių reklamos priemonių charakteristikos. Reklamos priemonės Pasiekia- mumas Pasirenka-mumas Grįžtama-sis ryšys Infomacijos talpumas Kaina Efektyvumo įvertinimas Laikraščiai Didelis Vidutinis Mažas Vidutinis Didelė Mažas Žurnalai Vidutinis Didelis Mažas Vidutinis Didelė Vidutinis Radijas Didelis Mažas Labai mažas Labai mažas Maža Labai mažas Televizija Labai didelis Mažas Labai mažas Mažas Maža Mažas Tiesioginis paštas Mažas Labai didelis Vidutinis Didelis Didelė Didelis Internetas Mažas Didelis Didelis Labai didelis Potenc. maža labai didelis (Šaltinis: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/2070/) R.Gataučio (2003) išskirti kriterijai, kurie apibūdina esminius skirtumus tarp įvairių reklamos priemonių (žr. 3 lent.) yra tokie, kaip: 1. Pasiekiamumas. Interneto paplitimas geografiniu aspektu lyginant su tradicinėmis reklamos priemonėmis kasdieną didėja. Įmonei, dirbančiai tarptautinėje rinkoje, tradicinėmis reklamos priemonėmis yra sunku pasiekti vartotojus, o internetas tampa efektyvi bendravimo priemone su pasauline auditorija. Bet kuri įmonė, susikūrusi savo internetinę svetainę automatiškai tampa tarptautine įmone, nors ir veikimas tarptautiniu mastu sudaro tam tikrų sunkumų, kaip: kalbos barjeras, kainų ir valiutų skirtumai. Pavyzdys: Ir nors lietuviai internetine bankininkyste naudojasi kiek mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos gyventojai, šio greito ir patogaus būdo tvarkyti finansinius reikalus plėtra pastaruoju metu yra ypač sparti. Tai pažymi šią savaitę milijoninio naudotojo savo interneto banke sulaukusio „Swedbank“ banko Lietuvoje specialistai [33]. 2. Pasirenkamumas. Internetas suteikia daugiau galimybių pasirinkti nei bet kuri kita reklamos priemonė. Pagal nuorodas internete, vartotojas pats pasirenka reklamą pagal savo poreikius. Kita vertus, reklamuotojas turi Interneto svetainę sukurti tokią, kuria vartotojas galėtų paprastai ir patogiai naudotis. Jos turinys turi pritraukti vartotoją tiek, kad jis kuo ilgiau joje užsibūtų. Pavyzdys: Jeigu tik sukuriamas banko tinklalapis, siekiant padidinti klientų skaičių, tai lėšos sumokėtos specialistams sukūrusiems tinklalapį ir jų patalpinimo į Internetą išlaidos nepriklauso nuo lankytojų skaičiaus. Tai yra, bėgant laikui, didėjant susidomėjusių internautų skaičiui, kaštai vienam lankytojui tik mažėja. SEB bankas yra sukūręs savo svetainėje internetinėe bankininkystės sistemą. Ja jau vis daugiau klientų pradeda naudotis. Tai užsukdami į šią svetainę atlikti finansinių operacijų, lankytojas pastebės ir kitas skelbiamas akcijas, straipsnius, taip lankytojas užsibūna šioje svetainėje. 3. Grįžtamasis ryšys. Tradicinės reklamos priemonės negali suteikti tokių didelių grįžtamojo ryšio (angl. feedback) galimybių. Vartotojas, norėdamas pasiekti reklamuotoją ir pasiteirauti rūpimų dalykų, turi pasitelkti ne kanalus, kuriais reklamuojama prekė, o kitus būdus (pavyzdžiui, telefoną ar paštą). Tai sudaro daug nepatogumų, kai tuo metu Interneto vartotojas paprasčiausiai gali nusiųsti elektroninį laišką ir gauti atsakymus į klausimus. 4. Informacijos talpumas. Internetas – tai neaprėpiama erdvė. Įkurti naują Interneto svetainę yra labai nebrangu. Taip reklamuotojai turi galimybę suteikti išsamią informaciją vartotojui. Pavyzdys: Pagrindinis internetinės svetainės bruožas – neribotas informacijos kiekis, kurį gali gauti vartotojas, patekęs į tokį puslapį. Interneto svetainėje gali būti įvairiausia medžiaga, teikiamos įvairiausios paslaugos – pradedant informacijos žinynais, katalogais, baigiant elektroninės parduotuvės įrengimu. Jeigu tinklalapio svetainėje yra medžiaga ne vien tik apie banką ir jo teikiamas paslaugas, bet ir kitokio pobūdžio (pvz., pramoginė), svetainė gali susilaukti labai daug lankytojų. Šiuo atveju pranašumą turi „Swedbankas“, kuris yra sukūręs savo svetainėje jaunimo sistemą, jam teikiamas paslaugas, bei jaunimo forumą, kurie prisijungia svetainėje ne tik pabendrauti, bet ir tuo pačiu pasidaudoti banko paslaugomis. Šiuo atveju internetinė svetainė sulaukia ypač daug lankytojų. 5. Kaina. Palyginti su tradiciniais reklamos būdais, reklamos kaina internete yra labai maža. Kiekvienas, beveik nemokamai, gali atsidaryti savo Internetinę svetainę. Didžiausias reklamos išlaidas sudaro strateginis planavimas, kūrybinis darbas, gamyba, įdiegimas bei techninė priežiūra. Išlaidos kūrybiniam darbui bei techninei svetainės priežiūrai yra didelės, ir jos priklauso nuo poreikių. Pavyzdys: Lyginant 1000 vartotojų pasiekimo kainą skirtinguose žiniasklaidos kanaluose - reklama internete yra • 8 kartus pigesnė už reklamą žurnaluose, • 6 kartus - už reklamą laikraščiuose ir • 5 kartus pigesnė už reklamą televizijoje. Kaip tikslesnius duomenis galime pateikti, vienos įmonės kuriančios reklamą internete, kad statinės reklaminės antraštės (banner) sukūrimas 50 - 150 Lt; animuotos reklaminės antraštės (banner) sukūrimas 100 - 300 Lt nepriklausant, kas yra užsakovas. 6. Reklamos efektyvumo įvertinimas. Internete galima tiksliai nustatyti ką pasiekė reklama, kiek žmonių buvo apsilankę svetainėje, kiek joje ilgai buvo ir ką veikė [21]. Apibendrinant (3 lent.), galima teigti, kad internetas vis dar yra mažai pasiekiama, didelį pasirenkamumą bei grįžtamąjį ryšį turinti reklamos priemonė. Internete informacijos talpumas palyginti su kitomis reklamos priemonėmis yra labai didelis, kaina yra potencialiai maža, o efektyvumo įvertinimas labai didelis [21]. Kad įsitikintumėme, jog reklama internete iš tiesų skiriasi nuo reklamos tradicinėje aplinkoje, 2 priede pateikiami pagrindinių informacijos priemonių, naudojamų reklamai, privalumai ir trūkumai. Ši lentelė sudaryta remiantis R.Gataučio, V.Keršienės bei Hairong Li, John D.Leckenby nuomonėmis [21]. Remiantis skirtingų autorių nuomone, galima teigti, kad, visų pirma internetas turi didesnes galimybes nei kitos žiniasklaidos priemonė. Šiais laikais tiek įmonės (nepriklausomai nuo jos dydžio), tiek ir kiekvienas asmuo gali turėti ir išlaikyti svetainę internete. Tai pigiau nei reklama televizijoje, radijuje, ar laikraščiuose. Be to, ją galima dinamiškai keisti, papildyti, atnaujinti. Reklamos internete įvairiapusiškumas taip pat yra didžiulis. Kita vertus, internetas yra globalus tinklas. Tinkle įdėtą informaciją galima surasti greitai iš bet kurio pasaulio taško [21]. 2.1.5. Reklamos internete efektyvumas Internetas darosi neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Internetas padeda mums bendrauti, padeda semtis žinių, susirasti ar perteikti reikiamą informaciją. Reklama internete taip pat užima vis svarbesnę poziciją kitų reklamos rūšių tarpe, o kai kuriais aspektais yra netgi nepakeičiama reklamos rūšimi. Nors visame pasaulyje dabar akcentuojamas interneto reklamos rinkos augimas, vartotojų, prisijungiančių prie interneto gretos plečiasi, bet šį kartą norėtume pažvelgti į interneto reklamą kaip pačią žiniasklaidos reklamos priemonę ir unikalias galimybes, kurias ji gali pasiūlyti. Ko gero pirmiausiai reikėtų paminėti Interaktyvumą – būtent tai yra išskirtinė interneto savybė, suteikianti jam privalumą prieš kitus žiniasklaidos kanalus. Interneto vartotojas pamatęs reklaminį pranešimą gali ne tik jį išsamiai išstudijuoti, bet ir kelių minučių bėgyje gali gauti papildomos informacijos apie prekę ar paslaugą dedikuotame tinklapyje ar netgi ją įsigyti. Šiame komunikacijos tarp vartotojo ir reklamos užsakovo etape, didelį vaidmenį vaidina atstumas nuo pačios reklamos iki prekės ar paslaugos – kuo lengviau ir paprasčiau galima pasiekti reikalinga informaciją, tuo efektyvesnė bus reklama. Pasaulinė praktika rodo, kad pagrindinėms reklamos užsakovų produktams ir paslaugoms sukurtos atskiros svetainės, ne tik atsipirkdavo, bet būdavo gausiai lankomos tiesiogiai, ne tik pastebėjus reklamą internete [25]. Pavyzdys: Nuo pat pirmųjų „telehansa.net“ veikimo dienų daugelis „Hansabanko“ verslo klientų sėkmingai naudojasi naujuoju interneto banku kasdienėms banko operacijoms atlikti, pasakoja „Hansabanko“ Verslo plėtros departamento Produktų vystymo skyriaus produktų vadovė Zita Jakimavičienė. Pasak vadovės, verslo klientai įvertino papildomo „telehansa.net“ funkcionalumo pranašumus, ypač verslo klientų poreikiams skirtą mokėjimų importą iš įmonės apskaitos sistemos ir atvirkščiai, galimybę dviem skirtingais parašais tvirtinti mokėjimų operacijas, grupinius mokėjimus. Kitas reklamos internete privalumas – preciziškai tikslus interneto lankytojų auditorijos išmatavimas ir tyrimas. Su pažangiausiomis interneto technologijos galima visiškai tiksliai nustatyti kiek lankytojų per tam tikrą laiką naudojosi internetu, kokius tinklapius jie lankė, kiek reklamos kontaktų teko vienam lankytojui ir t.t. Taip pat, pasitelkus interneto tyrimų duomenis, galima vartotojus lengvai segmentuoti pagal jų lytį, pajamas, išsilavinimą ir kitus pagrindinius kriterijus. Galingos reklamos demonstravimo technologijos leidžia sužinoti ką tik startavusios reklamos kampanijos rezultatus jau kitą dieną, lanksčiai vykdyti pakeitimus kampanijos eigoje bei pateikti preciziškai tikslius statistinius rezultatus. Galų gale, turint tikslius lankomumo duomenis galima vykdyti reklamos nukreipimą, t.y reklamą rodyti tik tam tikros šalies gyventojams ar rodyti tam tikrą kiekį reklamos unikaliam vartotojui per pageidaujamą laiko vienetą. Tokiu būdų galima išnaudoti reklamai skirtas lėšas maksimaliai efektyviai [25]. Reklamos formų pasirinkimas interneto reklamoje, turbūt yra vienas didžiausių reklamos rinkoje. Pradedant nuo standartinių banerių, baigiant video reklamomis, kurios spartėjant internetui darosi vis populiaresnės. Štai Amerikos interneto rinkoje plinta video reklamos forma „pre-roll“ – prieš užsikraunant tinklapiui lankytojui parodomas trumpas reklaminis klipukas, o jam pasibaigus lankytojas nukreipiamas į patį tinklapį. Taip pat šiuolaikinės technologijos leidžia lengvai vykdyti ir nestandartines reklamos kampanijas, tokias kaip teminiai interneto žaidimai ar interaktyvios loterijos [25]. Pavyzdys: SEB naujausia reklama atspindinti šio meto pasaulio finansinę krizę, reklamuojama tiek spaudoje, tiek pacio panko internetinėje svetainėje, tiek skydelių forma. Na ir kaip visur, viskas susiveda į pinigus, o čia reklama internete gali ypač pasitarnauti. Kaip pavyzdys galėtų būti tai, kad šiuo metu didžioji dauguma interneto vartotojų Lietuvoje yra internete ieškantis pramogų jaunimas ir verslo žmonės, kurių skaičius internete vis didės plečiantis e-verslo galimybėms. Abi aukščiau minėtos auditorijos yra sunkiai pasiekiamos kitomis žiniasklaidos priemonėmis ir reklamos transliavimo kainos atitinkamai yra didelės. Internete galima ne tik lengvai ir maksimaliai tiksliai pasiekti šias auditorijas, bet ir reklamos kaštai yra sąlyginai nedideli [25]. Sunku prognozuoti kas bus po penkerių ar dešimt metų, kai technologijos vystosi milžinišku greičiu, bet net ir didžiausi reklamos rinkos skeptikai pritaria, kad ateityje reklama internete stiprins savo pozicijas, o jos efektyvumas augs ir panaudojimo galimybės plėsis. Ne išimtis bus ir Lietuva, kur pasaulinės reklamos tendencijos ateina vis greičiau ir kaip rodo praktika, puikiai prigyja. Mūsų šalyje internetas vis didesnei daliai gyventojų tampa kasdieniu įrankiu ir visai nebus nuostabu, jeigu vieną dieną posakis „jei tavęs nėra internete – tavęs nėra niekur“ taps realybe [25]. „TNS Gallup“ šių metų sausio-vasario mėnesiais atlikta žiniasklaidos ekspertų apklausa, kurioje dalyvavo didžiausių žiniasklaidos planavimo agentūrų, žiniasklaidos priemonių savininkai ir vadovai, rodo, kad sparčiausiai augo internetinės reklamos efektyvumas ir kartu jos pajamos (2 lentelė). Tai leidžia daryti prognozes, kad 2008 metais Lietuvos reklamos rinka augs 11 proc., televizijos reklamos rinka – 8,4 proc., radijo – 7 proc., laikraščių – 5,3 proc., žurnalų – 7,3 proc., lauko reklamos rinka – 9,3 proc., kino reklamos rinka – 5,9 procentų. Žiniasklaidos ekspertai prognozuoja, kad kaip ir pernai, sparčiausiai augs interneto reklamos rinka – 32 procentus [27]. 4 lentelė. Realios žiniasklaidos kanalų reklamos pajamos,skaičiuojamos atmetus vidutinės apimties ir agentūrines nuolaidas milijonais litų. Kanalas 2006 2007 Pokytis mln. Lt mln. Lt 2007/2006 TV 187 227 21,4% Laikraščiai 120 124 3,3% Žurnalai 53 63,5 19,8% Radijas 28 34 21,4% Lauko reklama* 29,6 32 8,1% Internetas** 12 16 33,3% Kinas 0,5 0,5 0,0% Iš viso 430,1 497 15,6% *įskaitant ir lauko video reklamą, ir Fillboard reklamą **neįskaitant interneto reklamos katalogų (Šaltinis:http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_index/lt_news/lt_news_204/lt_news_204_21?cache=n&ref=%2Flt%2Fdisp.php%2Flt_search%3Fkwd%3Dreklama%2Binternete%26x%3D0%26y%3D0). Vertindami reklamos internete efektyvumą vis daugiau reklamos užsakovų renkasi internetą savo reklamos kampanijoms vykdyti. 2007 metų sausio-kovo mėnesiais, skaičiuojant gross* reklamos pajamas, internetas surinko net 76,7 proc. daugiau negu kad pernai tuo pačiu laikotarpiu (5 pav.): 5 pav. Reklamos išlaidos internete. (Šaltinis: http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_index/lt_news/lt_news_grp6/lt_news_grp6_1?cache=n&ref=%2Flt%2Fdisp.php%2Flt_search%3Fkwd%3Dreklama%2Binternete%26x%3D0%26y%3D0) Analogiškai vertinama ir reklamos kaina tradiciniuose media kanaluose [26]. Pateikiame reklamos kainų palyginimą skirtingose žiniasklaidos priemonėse (6 pav): 6 pav. Reklamos kainų palyginimas. (Šaltinis: http://www.apiereklama.lt/kaina.html). 2.2. Reklamos internete privalumai ir trūkumai Sodžiūtė L. bei Sūdžius V. (2006) savo monografijoje teigia jog, tyrimais įrodyta, kad tik penktadalis suaugusių televizijos žiūrovų tikrai stebi reklaminius vaizdo intarpus. Tam priešingybė yra internetas, nes jo naršyti tiesiog neįmanoma nepakankamai sukoncentravus dėmesio, kurio ypač reikia norint, kad reklaminis pranešimas būtų pastebėtas, įsidėmėtas ir anksčiau ar vėliau į jį būtų sureaguota. Apie 40% Lietuvos internautų dažniausiai naršo tikslingai ieškodami konkrečios informacijos [5]. Reklama internete turi daugelį, būdingų masinės žiniasklaidos priemonėms, privalumų: galimybė aprėpti didelę vartotojų auditoriją, plačios išraiškos priemonės taikant menines priemones, ilgalaikiškumas, pasitikėjimas informacija, lankstumas ir operatyvumas, daugkartinis panaudojimas ir didelis pakartotinių kontaktų dažnis ir , svarbiausia, galimas atgalinis ryšys su vartotoju. Nė viena tradicinė reklamos priemonė, netgi pati brangiausia (televizija) tuo pasigirti negali [5]. Reklamos internete privalumai: • interaktyvi. Galima pateikti ir gauti informacija. Yra ryšys su klientais; • maža reklamos kaina, ypač perskaičiuota 1000 reklamos gavėjų; Pavyzdys: Reklamos kainos internete dar nėra aukštos, ypač jei vertiname pagal CPT (cost per thoudsend) rodiklį. CPT, vienas pagrindinių rodiklių tiek televizijoje, spaudoje, radijuje, internete, reiškia kainą vienam tūkstančiui reklamos gavėjų [1]. Lietuvos komerciniai bankai reklamas kuria, jas atnaujina gana dažnai. • auditorijos masiškumo, lojalumo ir globalumo suderinimo galimybė; Pavyzdys: „Swedbank“ interneto banko naudotojams netaikomi jokie sutarties pasirašymo ar mėnesio mokesčiai. Norint tapti interneto banko klientu, tereikia bet kuriame „Swedbank“ padalinyje sudaryti elektroninių paslaugų teikimo sutartį. • reklamos dinamiškumas; • nesunku įvertinti reklamos poveikį stebint klientų apsilankymo ir veiksmų dažnį ir laiką; Pavyzdys: Bendrovės „TNS Gallup“ apklausos duomenimis, „Swedbank“ internetinės bankininkystės paslaugomis dažniau naudojasi moterys (58 proc.). 40 proc. „Swedbank“ interneto banko naudotojų yra aktyvūs, dirbantys 30–44 metų žmonės. 75 proc. visų šios paslaugos klientų yra samdomi darbuotojai, dauguma jų (54 proc.) gyvena šalies didmiesčiuose. • galimybė pasirinkti auditoriją pagal vietą, laiką, informacijos gavėjų tipą ir kitus požymius; • galimybė naudoti įvairialypę terpę pritraukiant įvairias išraiškos priemones, dizainą; Pavyzdys: Interneto svetainės dizainas turi būti kruopščiai apgalvotas. Jis apima tokius aspektus kaip: išvaizda, skaitmeninis grafikos dydis, turinys, struktūra, savybės, navigacija ir techniniai parametrai. Interneto svetainė turi būti patrauklaus dizaino, išskyrus tuos atvejus kai ji yra skirta konkrečiam tikslui ir siaurai auditorijai. Interneto svetainės dizainą reikia dažnai keisti ir atnaujinti tam, kad jis neatsibostų vartotojams. • galimybė naudoti visas tinklalapio priemones ir derinti su kitomis reklamos rūšimis; • nėra laiko apribojimų, nors jie gali būti įvesti; • reklamos tikslingumas, nes ji gali būti labiau orientuota į tam tikrą interneto paslaugų vartotoją; • reklamos internete klientas psichologiškai labiau patikimas. Tyrimais įrodyta, kad į visus interneto vartotojus orientuota reklama vis labiau praranda savo veiksmingumą, ypač ir toliau didėjant individualių interneto vartotojų skaičiui. Analitikai nustatė, kad šiuolaikinis interneto vartotojas visiškai ignoruoja reklamą. Jis tikslingai nekreipia dėmesio į didžiąją dalį interneto informacijos, kuri bent kiek primena reklamą. Todėl interneto įmonėms labai svarbu nauji ir veiksmingi reklamos būdai bei formos [5]. Reklamos internete trūkumai: • neprieinama tiems, kas nesinaudoja internetu; • netiesioginis poveikis arba galima apeiti reklamos priemones; • specifiškumas, nes reklama ieškoma specialiai; • globaliai negalima suvienodinti laiko, nes yra skirtingos laiko juostos; • vartotojas gali riboti internetinių reklamos priemonių pasirodymą ekrane specialiomis programomis; • į reklamos priemonę gali operatyviai reaguoti konkurentai ir naudoti kontrapriemones. Elektroninės reklamos veiksmingumo didinimo prielaidos. Sėkmingų tinklalapių savininkai suformulavo pagrindinius teiginius: • būtina operatyviai reaguoti į savo klientų užklausas ir iškilusias problemas; • pardavimo vadybininkams priskirti atsakomybės lygį, atitinkantį įmonės vadovo atsakomybę; • remti ir reklamuoti įmonės tinklalapį visais įmanomais būdais; • tikslingiau naudoti vaizdines priemones. Jos ne tik turėtų puošti tinklalapį, bet ir padėti gerinti tinklalapio paskirtį, Vaizdinės priemonės neturi stabdyti tinklalapio pasikrovimo greičio. Spalvos turėtų būti patrauklios, malonios; • tinklalapis turi galimybę naršykle keisti teksto šrifto dydį, nes jį gali lankyti ir vyresnio amžiaus vartotojai; • universalūs vartotojai, turintys mažesnės rezoliucijos monitorius, turėtų galimybę matyti visą tinklalapio vaizdą. Tyrimai rodo, kad daugelis tinklalapių į tokios rezoliucijos ekraną netelpa. Taip prarandama dalis tinklalapių vartotojų. • patogu spausdinti – spausdinimo paskirtis turi būti tiksli ir neiškreipti ekrane matomo vaizdo. Turėtų būti suteikta galimybė tinklalapio norimą medžiagą spausdinti spalvotai. • draugiškumas vartotojui – ilgų tinklalapių mygtukai ,,Į viršų‘‘, ,,Atgal‘‘ ir pan. Tai palengvina vartotojams keliauti per puslapius. • tureti visada pasiekiamą mygtuką ,,Namų puslapis‘‘(angl. home page) ar ,,Grįžti‘‘, tai padėtų sutaupyti laiką ieškant kaip patekti į pradinį tinklapį (puslapį); • reikėtų gerinti nuorodų žymėjimą. Turint omenyje, kad įmonių tinklalapiuose pateikta daug informacijos, tai yra labai svarbu. Tačiau dažnai vartotojas tinklalapyje pasiklysta, nežino, kur jis šiuo metu yra, ir nemato, kokiose vietose jau buvo. Todėl aktualu, kad pasinaudojus nuoroda, jos spalva pasikeistų ir išliktų pasikeitusi naršant toliau. • vidinė paieška turėtų būti visuose įmonių tinklalapiuose, nes vizualiai plačiai išdėstant informaciją būtina jos schema, kurios tinklalapiuose dažnai pasigendama; • veiksmingiausi tie tinklalapiai, kurių turinys nuolat atnaujinamas [5]. IŠVADOS Apibendrinant šiame kursiniame darbe atliktą teorinę reklamos internete panaudojimo galimybių apžvalgą, galima daryti šias išvadas: Galima teigti, kad reklama internete vis dar nestandartine laikoma marketingo internete priemonė. Sparčiai plėtojantis interneto technologijoms bei didėjant interneto vartotojų skaičiui, šio tipo reklama įgauna vis didesnį pagreitį ir kasmet užima vis didesnę tradicinės reklamos rinkos dalį. Pastaruoju metu internetas turi didesnes galimybes nei kitos informavimo priemonės, ją galima dinamiškai keisti, papildyti, atnaujinti. Reklamą internete galima pateikti kartu su garsu, vaizdu, tekstu. Interneto tinkle patalpintą informaciją galima surasti greitai iš bet kurio pasaulio taško. Informacijos talpumas bei įvertinimo efektyvumas internete, lyginant su kitomis reklamos priemonėmis, yra labai didelis, o kaina potencialiai maža. Tačiau vis dar yra žmonių, kurių nuomone reklama internete yra neefektyvi. Nereikia pamiršti, jog ir kitose žiniasklaidos priemonėse reklama sunkiai pastebima, tačiau iš tiesų problema slypi nesugebėjime pasinaudoti interneto teikiamais privalumais. Komercinių bankų internetinė reklama efektyviausia, kai ji nuolat keičiama, pateikiama įvairiomis formomis kitose internetinėse svetainėse. Spėjama kad ateityje internetinė reklama tik didės, nes internetų daugiausiai sutinkama vartotojų nei kitose reklamos formose. Literatūros sąrašas: 1. Čereška B. Reklama: teorija ir praktika – Vilnius, 2004; 2. Fill C. Simply Marketing Communications. – England, 2006; 3. Kenneth C. Laudon. E-commerce: business, technology, society/ Kenneth C. Laudon, Carol Guercio Traver. 2003; 4. Kotler P., Armstrong G, Saunders J., Wong V. Rinkodaros principai. Kaunas, 2003; 5. Sodžiūtė L., Sūdžius V. Elektroninis Verslas: pardavimai ir finansinės priemonės – Vilnius. 2006; 6. Verslas ir e-verslas. Integravimas, galimybės, metodai: mokomoji medžiaga. Kaunas, 2002; 7. VRP/ Hill & Knowlton. Viešieji ryšiai plėtrai ir pelnui. “Verslo žinios” konsultacijos vadovui; 8. Internetinis marketingas. [žiūrėta 2008-10-06] Priega per internetą: http://www.blogas.lt/internetomarketingas/; 9. Reklamos internete teorija 1 dalis: lyginimas su kita reklama. [žiūrėta 2008-10-06] Priega per internetą: http://www.kriause.com/?p=23; 10. Reklamos internete teorija 2 dalis: lyginimas su kita reklama. [žiūrėta 2008-10-06] Priega per internetą: http://www.kriause.com/?p=24; 11. Reklama internete. Reklamos internete naujienos. [žiūrėta: 2008-10-06] Prieiga per internetą: http://www.blogas.lt/reklamainternete/; 12. Kaip optimizuoti internetinės svetainės teikiamą naudą. [žiūrėta 2008-04-10] Prieiga per internetą: http://verslas.banga.lt/lt/patark.printer/4203482741fdc; 13. [žiūrėta 2008-04-10] Prieiga per internetą: http://www.zemelapis.lt/cgi/profile.cgi?r=1550; 14. 10 Priežasčių Marketingo strategijai apie internetą. [žiūrėta 2008-04-10] Prieiga per internetą:
Šį darbą sudaro 11820 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!