Lietuvos ir Didžiosios Britanijos švietimo sistemų palyginimas

Švietimo sistemos tema yra viena aktualiausių šiuolaikinėje visuomenėje. Galima išgirsti daug diskusijų, pamatyti daug straipsnių spaudoje apibendrinančių esamą švietimo sistemą Lietuvoje. Taip pat girdime ir daugelį pastabų, kas kažkas sistemoje veikia netinkamai, ką anot specialistų reikėtų pakeisti, perdaryti, galbūt kažką naujo įtraukti. Daugeliu atvejų brandos egzaminų rezultatai atveria visuomenei šveitimo sistemos spragas. Taip pat reikėtų paminėti jog nuo 2022 metų keitėsi ikimokyklinio ugdymo švietimo programa, o nuo 2023 metų keisis ir pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. Taigi, kokia ta švietimo sistema Lietuvoje? Tai šiame darbe ir pabandysiu apžvelgti.
Renkantis antrąją šalį, su kurios švietimo sistema norėčiau palyginti Lietuvos švietimo sistemą, lemiamą balsą padėjo draugė, gyvenanti Anglijoje. Jos pasakojimai apie švietimo sistemą Anglijoje mane labai sudomino.
1. Pateikti informaciją apie Lietuvos švietimo sistemą.
2. Pateikti informaciją apie Didžiosios Britanijos švietimo sistemą.
3. Palyginti abiejų šalių švietimo sistemas, kuo jos skiriasi.
Renesanso epochoje Lietuvoje buvo sukurta visa švietimo sistema: pradinė mokykla (I pakopa), aukštesnioji mokykla (II pakopa), universitetas.
XVI a. Lietuvoje buvo toliau kuriamas parapinių mokyklų tinklas. Didžiąją pradinio švietimo dalį XV ir XVI amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje suteikdavo parapijinės mokyklos. Jos pagal Vilniaus vyskupijos sinodo nutarimus buvo steigiamos prie kiekvienos didesnės parapijinės bažnyčios. Parapijinės mokyklos mokymo programa buvo orientuota į laisvųjų menų modelį. Buvo mokoma gramatikos, retorikos, dialektikos, aritmetikos, geometrijos, astronomijos, muzikos. Miestų parapinėse mokyklose mokymas rėmėsi lotynų kalba. Vilniaus vyskupystėje, be Vilniaus miesto, veikė 30 mokyklų; išlikę liudijimų, kad įvairiais laikotarpiais veikė dar 54 mokyklos. Žemaičių vyskupystėje tuo metu veikė 12 mokyklų.
Mokyklų kūrimąsi sąlygojo naujas visuomeninis, religinis, kultūrinis sąjūdis – reformacija, didėjanti katalikų ir reformatų, siekusių ugdyti jaunimą pagal savo pažiūras, konkurencija. Didėjo poreikis Šventojo Rašto tiesų vaikus mokyti gimtąja kalba. Institucinės mokyklos darėsi vis svarbesnės. Protestantai steigė konfesines mokyklas prie savo parapijų, dvaruose, kurių savininkai rėmė protestantiškąsias idėjas. Mokė vaikus „poterių, tikėjimo išpažinimo ir 10 Dievo įsakymų“, skaityti, rašyti, skaičiuoti, giedoti. Sėkmingiausiai su katalikų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!