Lietuvos fiskalinė politika ir jos raida

Valstybės fiskalinė politika yra vienas iš svarbiausių vyriausybės vykdomos ekonominės politikos svertų, leidžiančių užtikrinti šalies makroekonomikos pusiausvyrą. Be to, fiskalinė politika padeda įgyvendinti vyriausybės priskiriamas funkcijas, perskirstant nacionalinio biudžeto pajamas tarp visų šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sričių, atskleidžia pagrindinius vyriausybės tikslus ir prioritetus bei pastangas teikti visuomenei reikalingas viešąsias gėrybes, skatinti struktūrinius pokyčius, ypač verslą, pasirengti dalyvauti ES bendroje rinkoje.
Fiskalinės politikos sąvoka apibrėžiama įvairiai, tačiau šių apibrėžimų turinys yra tas pats.
Fiskalinė politika – tai valstybės iždo politika, formuojant valstybės pajamas mokesčiais ir reguliuojant valstybės išlaidas, siekiant paveikti visuminę paklausą (R. ir P. Wonnacott, 1994).
Kitaip tariant, fiskalinė politika – tai valstybės finansų formavimas ir naudojimas, siekiant sušvelninti bendrojo nacionalinio produkto svyravimus, reguliuojant visuminę (bendrąją paklausą (galutinį vartojimą – prekių ir paslaugų sumą, kurios įsigyjamos esant tam tikram kainų lygiui).
Fiskalinės politikos įgyvendinimas susijęs su valstybės biudžeto formavimu ir naudojimu. Neretai fiskalinė politika vadinama tiesiog valstybės biudžeto arba iždo politika.
• valstybės išlaidų politiką;
• valstybės skolos politiką.
Remiantis anglų ekonomisto Nobelio premijos laureato Džono Meinardo Keinso teorija, apie aktyvų valstybės biudžeto ir valstybinių investicijų vaidmenį, nedarbo lygis kyla tada, kai visuminės paklausos apimtis yra nepakankama. Tačiau, jeigu susiklosto visuminė paklausa, kurios apimtis viršija ekonomikos potencialų pajėgumą, tada ūkiui ima grėsti infliacija. Taigi fiskalinės politikos tikslas ir yra derinti infliaciją ir nedarbą, tokiu būdu veikiant makroekonominę pusiausvyrą.
Vyriausybės fiskalinė politika, realizuojama per mokesčių bei biudžeto išlaidų politiką, tokiu būdu veikiant visuminės paklausos funkciją. Jei mažinami mokesčiai ar didinamos išlaidos, visuminė paklausa sukelia BVP augimą, priešingu atveju – BVP mažėja. Vadinasi, keisdama mokesčius bei išlaidas, vyriausybė keičia visuminę paklausą ir gali sumažinti arba pašalinti infliacinį tarpsnį bei įtakoti nedarbo lygį.
Dž. M. Keinso idėjos, susijusios su mokesčių ir vyriausybės išlaidų panaudojimu ekonominio ciklo svyravimams švelninti, nėra labai senos. Viena iš priežasčių, dėl kurių šiandien jos sunkiai skinasi kelią į pripažinimą, įsitikinimas, kurį sąlygoja monetarinis liberalusis požiūris, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!