Lietuvos archyvo istoriniai bruožai

1. Suvokti pirmųjų Lietuvos valstybės dokumentų svarbą.
2. Gebėti įvertinti senųjų Lietuvos valstybės dokumentų istorinę reikšmę.
3. Suvokti ir gebėti įvertinti Lietuvos archyvo atsiradimo istorines prielaidas.
1. Lietuvos archyvai, 7. Vilnius: Lietuvos archyvų departamentas, 1996.
2. Lietuvos archyvai, 10: Lietuvos archyvų departamentas, 1998.
2
Archyvai Lietuvoje atsirado XIII a. pirmoje pusėje, susikūrus valstybei. Pirmieji archyvai žuvo per karus ir gaisrus. Vėlesnių laikų archyvai – Lietuvos Metrika, caro valdžios Centrinis senųjų aktų archyvas, Nepriklausomos Lietuvos Centralinis valstybės archyvas – buvo įkurti kaip atskiros įstaigos dokumentams kaupti, saugoti bei skelbti.
Lietuvos Metrika – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinės XV – XVIII a. išduotų dokumentų (diplomatinis susirašinėjimas, seimų nutarimai, privilegijos bajorams, miestams, bažnyčioms, bylų sprendimai, surašymai, testamentai, muitinių pajamos, išmokos įvairiems pareigūnams ir kiti valstybės institucijų valstybinės reikšmės dokumentai) nuorašų knygos. Dokumentai juose rašyti vienu ar kitu metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinėje vartotomis lotynų, rusėnų arba gudų, lenkų ir vokiečių kalbomis. Deja, pačios seniausios Lietuvos Metrikos knygos neišliko, ir mes naudojamės XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje darytais tų knygų nuorašais – kopijomis, o jeigu dar tiksliau – jų mikrofilmais.
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio raštinėje išduotų dokumentų nuorašai pradžioje buvo saugomi valstybės ižde, manoma, kad Trakų pilyje, 1511 m. Lietuvos Metrika jau buvo valstybės ižde Vilniaus pilyje. S. Ptašyckio nuomone, XVI a. pirmoje pusėje nebuvo jokių nutarimų dėl Lietuvos Metrikos saugojimo, bet praktikoje buvo vadovaujamasi 1538 m. Piotrkovo seimo nutarimu, kad Metrika būtų rašoma labai atidžiai ir būtų rūpinamasi jos saugumu. Knygos buvo atiduotos kanclerio globai, kuris turėjo samdyti prisiekusius raštininkus, pastarieji įrašydavo į knygas išduotas privilegijas, teismų sprendimus ir kitus aktus, kad dingus ar žuvus kuriam nors suinteresuoto asmens dokumentui, būtų nesunku gauti patvirtintą nuorašą.
Kancleris L. Sapiega rūpinosi Metrikos saugumu, 1594 m. jis nurodė Lietuvos Metrikos knygas perrašyti. Originaliosios knygos nuo dažno vartymo,
saugojimo drėgnose patalpose ir kitų priežasčių buvo gerokai aptriušusios, tad jas perrašant dalis teksto ar net atskiri dokumentai į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!