Lietuvoje cirkuliavę pinigai: 1916-1922 m.

Pinigai – atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė. Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų. Pinigų klausimas svarbus ne tik ekonomistams, bet taip pat istorikams, politikams, teisininkams.
Iš tiesų istorikas nagrinėdamas žmonijos praeities gyvenimą, pastebi vyraujančią tendenciją, kad jame didelį vaidmenį vaidina pinigai ir su jais taip pat artimai susiję brangieji metalai.
„Pirmasis pasaulinis karas pakirto daugelio šalių ekonomiką, sutrikė pinigų apyvartą, iš kurios dingo auksinės ir sidabrinės monetos. Karo ir pokario metų ekonominės suirutės Vokietijoje, bei pilietinio karo Tarybų Rusijoje sąlygomis ėmė trūkti smulkios vertės pinigų. Dėl šių aplinkybių buvo išleista gausybė laikinųjų piniginių ženklų, kuriuos emitavo įvairūs vietinės valdžios organai – miestų ir apskričių savivaldybės, įvairios vyriausybės, taip pat kai kurie bankai, prekybos ir pramonės įmonės, taip pat profesinės sąjungos. Šie bonai negausioje lietuviškoje bonistinėje literatūroje vadinami vietiniais, laikinaisiais, kadangi jų vartojimas apribotas teritorijos ir laiko atžvilgiu, t.y. jie kursuoja emitentui pavaldžioje ir dažniausia turi galiojimo terminą, kuriam suėjus panaikinami ir keičiami į valstybinius pinigus.
OSTO PINIGAI. 1916 - 1922 m.
„ Ostai buvo padengti rusų rubliais, vertybiniais popieriais bei kt. vertybėmis ir prekėmis. Nežiūrint į užstatus, šie pinigai neturėjo brangiųjų metalų ir tvirtos valiutos pagrindo. Osto pinigų įsigalėjimą pokario Lietuvoje sąlygojo Vokietijos suteiktos Lietuvai paskolos. 1918 m. gruodžio 30 d. Lietuvos laikinajai vyriausybei pasirašius specialią sutartį su Rytų skolinamąja kasa, pastaroji įsitvirtino Lietuvos emisijos banko pozicijose, i jos leidžiami ostai tapo teisėta mokėjimo priemone ir kursavo iki lito valiutos įvedimo. 1918 m. Vokietijos vyriausybei vėl leidus vartoti Lietuvoje vokiečių markes, apyvartoje kursavo osto pinigai ir markės. „6
1919 m. vasario 26 d. Lietuvos vyriausybė specialiu įsakymu pakeitė oficialų pinigų pavadinimą: ostmarkė buvo pavadinta auksinu, pfenigas - skatiku. Taigi, svarbiausią vaidmenį besikuriančios valstybės pinigų apyvartoje vaidino vokiški pinigai, atnešę Lietuvos ekonomikai didžiulius nuostolius. Ostų cirkuliacija Lietuvoje padarė žymių nuostolių šalies ekonomikai visų pirma todėl, kad minėta kredito kasa, būdama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!