Fašistinė Italija 1922-1943 m. Nacistinė Vokietija 1933-1945 m.

Fašistinė Italija 1922-1943 m. Nacistinė Vokietija 1933-1945 m.
5.6 Fašizmo ideologijos svarbiausios idėjos.1922 m. Italijos fašistų atėjimo į valdžią priežastys. Benito Musolinio valdymas.
5.8 Nacizmo ir fašizmo ideologijų skirtumai. 1933 m. nacionalsocialistų atėjimo į valdžią priežastys. Nacistinės Vokietijos politinė, ekonominė ir socialinė raida.
5.10 Adolfo Hitlerio veikla įtvirtinant totalitarinį valdymą.
Fašizmas- politinė ideologija, kuriai būdinga priešiškumas demokratijai, agresyvi užsienio politika, nacionalizmas, totalitarinis valdymas. 1919 m. susiformavo Italijoje, kaip priešprieša demokratijai, liberalizmui ir komunizmui. Pradininkas- Benito Musolinis.
• Valstybės ir tautos aukštinimas.
• Tikėjimas vadu ir besąlygiškas paklusnumas. Propagavo dučės kultą: „Musolinis visada teisus“.
• Priešiškumas demokratijai, parlamentarizmui, liberalizmui .
• Pripažino griežtą drausmę, propagavo fizinę jėgą.
• Siekdami atkurti Romos imperijos galybę, fašistai pasisakė už ekspansinę politiką.
Žodis „fašizmas“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio fascis, reiškiančio „ryšulį“. Senovės Romoje virbų ryšulys (fašina) su įrištu kirviu buvo valdžios simbolis. Fašina tapo Italijos fašistų emblema, simbolizuojančia vienybę, valdžią ir galią, sąsajas su antikine Roma.
Fašizmo įsigalėjimas Italijoje. 1922 m. B. Musolinis suorgan ginkluotą šalininkų žygį į Romą. Italijos karalius Viktoras Emanuelis III paskiria B. Musolinį vyriausybės vadovu.
Italijos fašistų atėjimo į valdžią priežastys:
• Pokarinė ekonominė krizė, auganti socialinė įtampa.
• Plintančios komunizmo idėjos, auganti komunistų įtaka.
• Demokratijos krizė.
• Propaganda ir veiklos metodai.
Benito Musolinio valdymas fašistinėje Italijoje (1922-1943 m.) 1. Apribotos parlamento teisės. 2. Dučei suteikta teisė leisti įstatymus. 3. Juodmarškiniai tapo B. Musoliniui pavaldžia milicija. 4.Įvesta vienpartinė sistema, uždraustos nefašistinės politinės partijos, visuomeninės organizacijos, spauda. 5.Didelė propaganda, griežta spaudos cenzūra. 6. Uždrausta opozicinė veikla, kitaminčiai persekiojami, tremiami, sodinami į kalėjimus. 7. Išplito korporatyvizmas. Vietoj profesinių sąjungų pradėta steigti tam tikrų pramonės šakų korporacijos- vienos profesijos darbdavių, tarnautojų ir darbininkų organizacijos. Per jas fašistai reguliavo ekonomiką. 8. Daug dėmesio socialinei politikai. Valstybė rėmė daugiavaikes šeimas. 9. Tolerantiška politika žydų atžvilgiu. 10. Sutramdytas nusikalstamumas. Sunaikinta mafija. 11. Įveikta pokarinė krizė. Dėl protekcionizmo ir silpnų ryšių su kitomis valstybėmis mažai juto Didžiąją ekonominę krizę. Buvo skatinama gamyba, šalis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!