Lietuvių literatūros ir kalbos ugdymo pamokų ilgalaikis planas

 Priemonės LITERATŪRA 8. Vadovėlis, 1 dalis LITERATŪRA 8. Vadovėlis, 2 dalis LITERATŪRA 8. Kūrybinės užduotys https://www.sviesa.lt/rinkiniai/literat-ra-8-2018 Lietuvių literatūros ir kalbos ugdymo pamokų ilgalaikis planas I dalis (37 pamokos) I TEMA. Jausmų galia (22 pamokos) UGDYMO PROCESO TRUKMĖ – 36 savaitės. Literatūriniam ugdymui (privalomiems ir privalomai bei laisvai pasirenkamiems kūriniams) pirmoje dalyje skiriamos 37 pamokos. 81.2. Dalyko tikslas ir uždaviniai. 81.2.1. Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo tikslas – padėti mokiniams suvokti ir ugdytis lietuvių kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį, Lietuvos visuomenės bendravimo būdą; atrasti literatūrą kaip asmeninei egzistencijai svarbią kultūros sritį, ugdytis savarankišką ir kūrybišką požiūrį į literatūrą; suvokti save kaip lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros paveldėtoją, puoselėtoją ir kūrėją; ugdytis laisvo, atsakingo asmens savimonę. 81.2.2. Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo uždaviniai – sudaryti sąlygas, kad mokydamiesi lietuvių kalbos ir literatūros mokiniai: 81.2.2.1. <...> įgustų reikšti mintis, kurti tekstus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia bei turininga kalba, atrastų lietuvių kalbos teikiamas kūrybos galias; 81.2.2.2. atrastų skaitymo malonumą, suvoktų literatūrą kaip meną, lavintųsi estetinę pajautą, įžvelgtų literatūros jungtis su kitais menais; 81.2.2.3. susipažintų su lietuvių ir kitų tautų literatūra, su lietuvių tautosaka, kitais Lietuvos kultūrai svarbiais tekstais, jų kalbine įvairove, iškiliomis kultūros asmenybėmis, kultūrai reikšmingais istoriniais įvykiais; 81.2.2.4. susipažintų su Europos kultūros tradicija, jos ištakomis; įžvelgtų jungtis tarp lietuvių ir užsienio literatūros kūrinių; 81.2.2.5. remdamiesi literatūra formuotųsi moralines nuostatas, suvoktų sąžiningumo, teisingumo, ištikimybės, pilietinės atsakomybės bei kitų žmogaus dorybių grožį, jų svarbą bendruomenės gyvenime, ugdytųsi šias dorybes; 81.2.2.6. domėtųsi Lietuvos kultūriniu gyvenimu, kritiškai vertintų informaciją, pateikiamą įvairiais informacijos kanalais, lavintųsi savarankiško mąstymo gebėjimus. <...> 1 SKYRIUS. Meilės grožis ir tragizmas (6 pamokos) SIEKIAI. Nagrinėdami Janinos Degutytės, Pauliaus Širvio, Salomėjos Nėries, Antano Miškinio, Donaldo Kajoko, Juditos Vaičiūnaitės eilėraščius mokiniai ugdysis bendrąsias ir dalykines kompetencijas suvoks, kas būdinga lyriniam eilėraščiui, kuo ypatingas modernus eiliuotas tekstas, kaip poeziją padeda suprasti įvairūs kontekstai; įtvirtins sąvokas lyrinis subjektas, lyrinis „aš“, mokysis, kaip analizuoti eilėraštį, atskleisti subjekto jausmus ir išgyvenimus, analizuoti kalbinę raišką, suvoks jos spalvingumą. Išskirs esmines subjekto vertybes, gebės susieti rašytojo asmenybės ypatumus su jo kūrinių vertybėmis. PRISTATOMI KULTŪROS REIŠKINIAI – mokiniai susipažįsta su kūrusių apie meilę poetų (Janinos Degutytės, Salomėjos Nėries, Pauliaus Širvio, Antano Miškinio, Donaldo Kajoko, Juditos Vaičiūnaitės ir kitų) lyrika, eilėraščiuose atskleistų jausmų gilumu, tradicinės ir šiuolaikinės poezijos interpretacijomis. SUPAŽINDINAMA, NAGRINĖJAMA. Supažindama su meilės, jausmų tema kūrusiais poetais, jų glaustomis biografijomis, pristatomi kūrybos bruožai, nagrinėjami lyriniai eilėraščiai: (Janinos Degutytės „Orfėjas“, Salomėjos Nėries „Kaip tave mylėtau“, Pauliaus Širvio „Liepsnabokščiai klevai“, Antano Miškinio „Stovi tėvo dvareliai tušti“, Donaldo Kajoko „čia nebūtina melstis“, Juditos Vaičiūnaitės „Žygimantas Augustas“. LITERATŪROS TEORIJOS SĄVOKOS: lyrinis eilėraštis, lyrinis „aš“, lyrinis subjektas, eilėraščio vyksmas, nuotaika, lyrinio subjekto jausmai ir mintys, ritmas, skambesys ir prasmė, verlibras, arba baltosios eilės, kalbinės raiškos priemonės, metafora, palyginimas, epitetas ir kitos, retorinės kalbinės raiškos priemonės, kontekstas. UGDOMOS STRATEGIJOS: Kaip raiškiai skaityti? Kaip analizuoti eilėraštį? Kaip kalbėti apie eiliuotą kūrinį ? Kaip vertinti ir įsivertinti? Kaip rašyti laišką? VERTINIMAS ir ĮSIVERTINIMAS: Mokinių pasiekimai vertinami mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programos Mokinių darbų vertinimo aprašu. Mokinių pažanga stebima nuolat, pasiekimai vertinami baigus pamoką, skyrių, temą. Mokinys dažnai skatinamas įsivertinti(individualios veiklos, grupinio darbo, raiškaus eilėraščių bei ištraukų skaitymo vertinimas, įsivertinimas), apmąstyti, ką išmoko, numatyti tolesnius mokymosi žingsnius Taikomas individualaus darbo formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas. Pamokos nr., pavadinimas Kalbėjimas, klausymas Skaitymas (teksto suvokimas), literatūros (kultūros) pažinimas Rašymas (teksto kūrimas) Vertinimas / įsivertinimas. Namų darbai Papildomi šaltiniai, nuorodos 1. Kodėl ne visi išlaiko meilės išbandymą? Janina Degutytė. „Orfėjas“. Lyrinio subjekto jausmai ir vertybės Euristinis pokalbis aiškinantis lyrinio subjekto jausmus ir vertybes, būdus, kaip eilėraštyje sukuriama įtampa, perteikiamas situacijos dramatizmas. Janinos Degutytės eilėraščio „Orfėjas“ skaitymas ir lyginimas su Sigito Parulskio eilėraščiu „vapantis orfėjas“. Apibendrinimo, kada žmogus patiria tikrus jausmus, rašymas. Vertybių opozicijos rato rengimas. Eilėraščio lyrinio subjekto jausmų, vertybių supratimas, sąvokų vartojimas, raiškos priemonių pažinimas. Duotų sakinių pratęsimas, remiantis nagrinėtais tekstais. Janina Degutytė. Raudonoji upė. Vilnius: Alma littera, 2013. P. 28, 117–118 Nikolajus Kunas. Senovės Graikijos legendos ir mitai. Kaunas; Šviesa. 1984. P. 181. A. Žigaitytės straipsnis Orfėjas Lietuvoje: mitas ar realybė?(www.muzikusajunga.lt/st/orf%C4%97jas-lietuvoje-mitas-ar-realyb%C4%97 2. Kada meilei nereikia žodžių? Pauliaus Širvio „Liepsnabokščiai klevai“. Kitokios kalbos paieškos. Metafora Euristinis pokalbis, aiškinantis eilėraščio tiesioginę ir perkeltines reikšmes. Atidus Pauliaus Širvio eilėraščio „Liepsnabokščiai klevai“ skaitymas ir nagrinėjimas. Atidus eilėraščio nagrinėjimas raštu pildant pateiktą analizės lentelę. Individualios veiklos įsivertinimas nagrinėjant eilėraštį. Metaforos kūrimo užduoties vertinimas (formuojamasis). Metaforų kūrimas pagal pateiktą pavyzdį. O. Henris. Apsakymai. Džekas Londonas. Apsakymai. Martinas Idenas. Vilnius: Vaga, 1986. P. 301 Metai su Pauliumi: atsiminimai apie Paulių Širvį. Sud. Alfas Pakėnas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. P. 282–283 Viktorija Daujotytė. Mažoji lyrikos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. P. 159–160 Paulius Širvys. Beržai baltieji broliai. Vilnius: Vaga, 1989. P. 130 Viktorija Daujotytė, Lyrikos būtis: teminiai portretiniai etiudai. Vilnius: Vaga, 1987. P. 16–17 Literatūros teorijos apybraiža. Vilnius: Vaga, 1982. P. 97 Giedrė Čepaitienė, Kazimieras Župerka. Lietuvių kalba: vadovėlis 11–12 klasei. Kaunas: Šviesa, 2008. P. 13 3. Kaip gražiai atsisveikinti su prarasta meile? Salomėja Nėris. „Kaip tave mylėtau“. Lyrizmas Euristinis pokalbis apie skausmingas gyvenimo situacijas, netekties jausmus ir kaip juos tinkamai išreikšti. Veronikos Povilionienės atliekamos raudos ir Laimono Noreikos skaitomo eilėraščio klausymas. Diskusija apie būtinybę išsakyti jausmus. Salomėjos Nėries biografijos ir eilėraščio „Kaip tave mylėtau“ skaitymas ir suvokimas. Lyrinio kūrinio bruožų atpažinimas. Eilėraščio pagrindinės minties, išvadų formulavimas. Eilėraščio nagrinėjimo įsivertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kaip nagrinėti eilėraštį). Vertinamas literatūros sąvokų atpažinimas ir taikymas. Argumentuotas sąvokos lyriškas kūrinys aiškinimas. Veronikos Povilionienės atliekama rauda https://www.pakartot.lt/album/lietuviu-liaudies-dainos7 Laimono Noreikos skaitomas eilėraštis https://www.pakartot.lt/album/karo-lyrika-salomeja-neris/kaip-tave-myletau2 Apie raudą http://www.xn--altiniai-4wb. info/index/details/716 Salomėja Nėris. Šešėliuotas mano kelias. Kaunas: Šviesa, 1999. P. 182 Vytautas Kubilius. Salomėjos Nėries lyrika. Vilnius: Vaga, 1989. P. 129 Apie Salomėjos Nėries karo metų lyriką http://gid.lt/lietuviu-kalba/modernieji-neoromantikai 4. Kaip jaučiasi žmogus, praradęs namus? Antanas Miškinis. „Stovi tėvo dvareliai tušti“. Lyrinio eilėraščio apibendrinimas Euristinis pokalbis apie namų svarbą žmogaus gyvenime, jausmų raiškos būdus eilėraštyje. Arvydo Vilčinsko dainos klausymas ir aptarimas. Antano Miškinio eilėraščio „Stovi tėvo dvareliai tušti“ skaitymas ir suvokimas. Dabarties ir praeities vertybių lyginimas. Lyrinio eilėraščio apibendrinimas, kalbinės raiškos siejimas su liaudies daina. Kompozicinio vaizdų plano rašymas. Namų erdvių rato kūrimas. Grupinio darbo įsivertinimas Žinių aplanke (Grupinio darbo įsivertinimo lentelė). Lyrinio eilėraščio suvokimo apibendrinimas. Rišlios eilėraščio „Stovi tėvo dvareliai tušti“ analizės rašymas. Žinių aplankas (Kaip nagrinėti eilėraštį). https://www.youtube.com/watch?v=L-D_PmOEuk0 Lietuvių liaudies daina Supkit meskit mane jauną. Interneto prieiga: http://dainutekstai.lt/r99974/supkit-meskit-mane-jauna.html Marcelijus Martinaitis. Namai ir kelionė piršlybų bei šeimos dainose. Interneto prieiga: http://etalpykla. lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2000~1367185506797/DS. 002. 0. 01.ARTIC Antanas Maceina. Raštai. T. 4. Vilnius. Mintis, 1994 5. Kodėl meilė amžina? Donaldas Kajokas. „čia nebūtina melstis“. Verlibras Skaitomo eilėraščio klausymas ir dalijimasis įspūdžiais, įžvalgomis. Pokalbis apie meilės galią. Donaldo Kajoko biografijos ir eilėraščio „Čia nebūtina melstis“ skaitymas ir suvokimas. Kūrinio grafinių ypatybių aptarimas. Vertybių rašymas remiantis „Minčių lietaus“ metodu. Eilėraščio problemų, pagrindinės minties formulavimas. Samprotavimas apie poezijos reikalingumą. Eilėraščio verlibru kūrimas. Tikrųjų ir tariamųjų vertybių įžvelgimas, vertinimas. Sukurto eilėraščio vertinimas. Atsakymai į klausimus, ugdantys gebėjimą suvokti kūrinio turinio ir formos dermės svarbą. Šventasis Raštas. Vilnius. Katalikų pasaulio leidiniai, 2009. P. 2409 Donaldas Kajokas. Kurčiam asiliukui. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. P. 134–135 Vidmanto Kiaušo interviu su Donaldu Kajoku http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-01-07-donaldas-kajokas-as-zinau-kam-tarnauju/55568 6. Skyriaus apibendrinimas. Kontrolinis įsivertinimas. Pokalbis apie meilės jausmą ir ištikimybę. Atmintinai skaitomo eilėraščio klausymas. Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio „Žygimantas Augustas“ (iš ciklo „Kanonas Barborai Radvilaitei“) teksto suvokimo užduotis. Nagrinėtų rašytojų kūrinių idėjų kartojimas. Dviejų elektroninių laiškų (draugui ir bibliotekos darbuotojui) rašymas. Laiško vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kuo skiriasi asmeninis laiškas nuo dalykinio). Formuojamasis vertinimas. Teksto suvokimo užduoties ir įgytų žinių kontrolinis į(si)vertinimas pagal lentelę. Jadwiga Kudirko-Kudirkienė. Valdovų meilės pėdsakais: Lietuva–Lenkija. Vilnius: Margi raštai, 2009. P. 140–141 Judita Vaičiūnaitė. Raštai. T. 1. Vilnius: Gimtasis žodis, 2005. P. 217, 215, 218 2 SKYRIUS. Asmens jausmų ir bendruomenės papročių konfliktas (5 pamokos) SIEKIAI. Nagrinėdami Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džuljeta“ ugdysis bendrąsias kompetencijas, suvoks tragedijos ypatumus, išskirs esminius jos požymius, charakterizuos tragedijos veikėjus, paaiškins jų motyvus ir veiksmus, analizuos elgesio priežastis, apibendrins, vertins kūrinio aktualumą šiandien. Skaitydami Maironio „Jūratę ir Kastytį“ aiškinsis baladės, legendos žanro savitumus, ieškos skirtumų. Mokiniai, atlikdami pateiktas užduotis, ugdysis raiškaus skaitymo, kalbėjimo ir samprotavimo įgūdžius. Analizuodami tragediją „Romeo ir Džuljeta“ ir Maironio kūrinį aiškinsis, kodėl nesutampa individo ir visuomenės interesai, suvoks senų prietarų pražūtingumą, tikros, stiprios meilės grožį, ugdysis atsakomybės už savo poelgius suvokimą. Apibendrindami temą aptars legendomis tapusias meilės istorijas, įvertins pasiaukojančios meilės grožį ir tikrų jausmų reikšmę žmogaus gyvenime, lietuviui svarbias vertybes. PRISTATOMI KULTŪROS REIŠKINIAI – mokiniai susipažįsta su kūrusių apie meilę rašytojų ir poetų kūrybinėmis idėjomis, tų idėjų šiuolaikinėmis interpretacijomis mene. Apžvelgia kai kuriuos Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džuljeta“ pastatymus Lietuvos teatrų scenose, filmų ekranizacijas užsienyje, Maironio kūrinių motyvus skulptūros žanro, muzikos kūriniuose. SUPAŽINDINAMA, NAGRINĖJAMA su anglų rašytoju Šekspyru, lietuvių poetu romantiku Maironiu, jų glaustomis biografijomis, pristatomi esminiai kūrybos bruožai. Analizuojama V. Šekspyro tragedija „Romeo ir Džuljeta“ bei Maironio baladė „Jūratė ir Kastytis“. LITERATŪROS TEORIJOS SĄVOKOS: literatūros rūšys ir žanrai, drama, tragedija, tragiškasis herojus, tragiškoji klaida, tragizmas, dramatizmas, kolizija, intriga, veiksmas, siužeto dalys, veikėjų charakteriai, statiškas ir dinamiškas charakteris, konfliktas: vidinis ir išorinis; įtvirtinami skiriamieji dramos požymiai: monologas, dialogas, remarkos, dramatiškas, tragiškas gyvenimo vaizdavimas; baladė, jos bruožai, legenda. UGDOMOS STRATEGIJOS: Kaip mokytis skaityti ir suvokti kūrinį? Kaip atskirti grožinės literatūros rūšį ir žanrą? Kaip analizuoti baladę? Kaip nagrinėti dramos kūrinį? Kaip analizuoti tragediją? Kaip rašyti laišką? Kaip mokytis pasakoti, kalbėti? Kaip mokytis vertinti ir įsivertinti? VERTINIMAS ir ĮSIVERTINIMAS: Mokinių pasiekimai vertinami mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programos Mokinių darbų vertinimo aprašu. Mokinių pažanga stebima nuolat, pasiekimai vertinami baigus pamoką, skyrių, temą. Mokinys dažnai skatinamas įsivertinti (individualios veiklos, grupinio darbo, raiškaus eilėraščių bei ištraukų skaitymo vertinimas, įsivertinimas), skatinamas apmąstyti, ką išmoko, numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Taikomas individualaus darbo formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas. Pamokos nr., pavadinimas Kalbėjimas, klausymas Skaitymas (teksto suvokimas), literatūros (kultūros) pažinimas Rašymas (teksto kūrimas) Vertinimas / įsivertinimas. Namų darbai Papildomi šaltiniai, nuorodos 1. Kodėl apie meilę kuriamos legendos? Maironis. „Jūratė ir Kastytis“. Baladė Baladės žanro savitumo supratimas. Pokalbis, kas yra legenda. Roko operos arijos klausymas ir aptarimas. Grupinio darbo pristatymas. Raiškus Maironio baladės „Jūratė ir Kastytis“ ištraukų skaitymas ir darbas grupėmis analizuojant kūrinį skirtingais aspektais (lyrikų, epikų, dramaturgų ir apibendrintojų grupės). Atsakymų į klausimus rašymas. Jūratės ir Kastyčio dialogo rašymas ir skaitymas. Grupinio darbo – baladės bruožų suvokimo – įsivertinimas Žinių aplanke (Grupinio darbo įsivertinimo lentelė) Pasirinktinai: savarankiškas kitos baladės nagrinėjimas pagal duotus klausimus arba legendos kūrimas apie garsų savo gimtinės objektą: kalną, mišką, akmenį, šaltinį... Roko operos arijos Dievas davė (www.youtube.com/ watch?v=hc1vi2i9VwE), kurią atlieka Aistė Smilgevičiūtė ir Vaidas Baumila, klausymas. (www.pgm.lt/Gintaras/Gint_kilmes_aiskinimai.htm). 2. Kokia buvo Romeo ir Džuljetos meilė? V. Šekspyras. „Romeo ir Džuljeta“. Tragedijos veikėjai, kompozicija ir konfliktas Tragedijos veikėjų charakteristikos, kompozicijos, konflikto, intrigos aiškinimasis. Šiuolaikinės ir Šekspyro laikų šeimos, santykių tarp tėvų ir vaikų lyginimas (euristinis pokalbis). Viljamo Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džuljeta“ ištraukų skaitymas ir analizė. Siužeto pasakojimas, veikėjų lyginimas, panašumų, skirtumų radimas, poelgių tikslų, konflikto, vertybių suvokimas Kompozicijos plano rengimas. Teiginių apie veikėjo elgesio priežastis formulavimas ir jų pagrindimas citatomis. Interviu su veikėju. Kūrinio skaitymo ir suvokimo, gebėjimo skirti siužeto dalis vertinimas. Romeo laiško Džuljetai rašymas. Žinių aplankas (Kuo skiriasi asmeninis laiškas nuo dalykinio). Oskaro Koršunovo mintys apie spektaklį. http://www.okt.lt/spektakliai/istabioji-ir-graudzioji-romeo-ir-dzuljetos-istorija/ 3. Kodėl „Romeo ir Džuljeta“ laikoma gražiausia visų laikų tragedija? Viljamas Šekspyras. „Romeo ir Džuljeta“. Meninės kalbos spalvingumas Kalbinės raiškos spalvingumo aiškinimasis. Pasakojimas iš pasirinkto veikėjo pozicijų. Spalvingiausių Viljamo Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džuljeta“ monologų skaitymas, teksto turinio suvokimas, kalbinės raiškos analizė, citatų komentavimas ir išvadų formulavimas. Apibendrinančių minčių apie meilės poezijos ypatumus, išvadų apie stiprius jausmus rašymas. Skaitymo įsivertinimas. Atsakymų, analizuojant kūrinio vertybes ir raišką, pasakojimo iš pasirinkto veikėjo pozicijų vertinimas. Teiginių apie Romeo ir Džuljetos meilės istoriją, jos grožį rašymas ir pagrindimas citatomis. Bazo Lurmano (Baz Luhrmann) filmas „Romeo ir Džuljeta“ su aktoriumi Leonardo Dikaprijumi (Leonardo DiCaprio). 4. Kodėl reikia grumtis už savo jausmus? Viljamas Šekspyras. „Romeo ir Džuljeta“. Tragedija ir tragiškas herojus Tragedijos ir tragiškojo herojaus sąvokų aiškinimasis. Tragedijos sąvokos įtvirtinimas. Dramatiškų Viljamo Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džuljeta“ scenų skaitymas ir suvokimas. Tragiškojo herojaus schemos analizė. Darbas grupėmis- scenos analizė įvairiais aspektais (scenografų, režisierių ir istorikų). Tragiškojo herojaus schemos sudarymas pagal pavyzdį. Apibendrinančių išvadų rašymas. Raiškaus kūrinio fragmentų skaitymo vaidmenimis vertinimas. Grupinio darbo įsivertinimas Žinių aplanke (Grupinio darbo įsivertinimo lentelė) Tragedijos reklamos kūrimas, išryškinant tragedijos bruožus. Straipsnis apie kultūrinį projektą (klaipeda. diena.lt/naujienos/klaipeda/ menas-ir-pramogos/klaipedos-scenoje-bendras-triju-saliu-teatru-spektaklis-romeo-ir-dzuljeta -608389). 5. Skyriaus apibendrinimas. Kontrolinis įsivertinimas. Euristinis pokalbis apie pasiaukojančią meilę. Legenda tapusių asmenybių Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės jausmų aptarimas. Apibendrinimas, ką turi gebėti mokinys, baigęs temą. Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio „Barbora Radvilaitė“ (iš ciklo „Kanonas Barborai Radvilaitei“) teksto suvokimo užduotis. Nagrinėtų rašytojų kūrinių idėjų kartojimas. Išmoktų sąvokų pažinimas, įrašymas į pateiktus, skyrių apibendrinančius sakinius. Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio „Žygimantas Augustas“ (iš ciklo „Kanonas Barborai radvilaitei“) teksto suvokimo užduoties ir apibendrinamojo pratimo kontrolinis įsivertinimas pagal lentelę. Visų skaitytų eilėraščių pakartojimas, vertybių, požiūrių į meilę apibendrinimas pagal schemą, dviejų elektroninių laiškų (draugui ir bibliotekos darbuotojams) rašymas nurodytu tikslu. Žinių aplankas (Kuo skiriasi asmeninis laiškas nuo dalykinio). 3 SKYRIUS. Gyvenimo aistra ir kova su lemtimi (7 pamokos) SIEKIAI. Skaitydami įvairaus pobūdžio tekstus ar jų ištraukas, gebės pristatyti kūrėjo asmenybę, ugdysis kalbėjimo ir samprotavimo įgūdžius. Nagrinėdami Kazio Borutos apysaką „Baltaragio malūnas“, ugdysis dalykines ir bendrąsias kompetencijas, suvoks, kas yra siužetas, gebės savais žodžiais perteikti veikėjų požiūrį į pasaulį. Pamokose įgus analizuoti veikėjų charakterius, kūrinio idėjas, problemas; analizuoti ir interpretuoti kūrinius, juos suprasti kaip skirtingų istorijų ir žmonių santykių, jausmų ir vertybių šaltinius. Remdamasis asmenine ir kultūrine patirtimi gabės rašyti įvairaus pobūdžio tekstus. Nurodytais aspektais gebės analizuoti Džono Gryno (John Green) romano „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ ištraukas, pristatyti kūrinio autorių bei siužetą, aptarti pasakotojo vaidmenį. Mokiniai, atlikdami pateiktas užduotis, įgus gebės analizuoti ištraukų veikėjus, lyginti juos su literatūriniais herojais. Aptarę skyriaus kūrinius persvarstys asmenines vertybines nuostatas, gebės įvertinti veikėjų, savo ir aplinkinių moralinę laikyseną. PRISTATOMI KULTŪROS REIŠKINIAI – mokiniai skaitydami tekstus apie Kazio Borutos asmenybę ir kūrybą susipažįsta su XX amžiaus Lietuvos įvykiais ir socialine, kultūrine situacija, įvairiomis apysakos interpretacijomis. Aptardami Džono Gryno romano ištraukas įsigilina į paties rašytojo patirtį bendraujant su aprašomų veikėjų savotiškais prototipais. SUPAŽINDINAMA, NAGRINĖJAMA su lietuvių rašytojo Kazio Borutos asmenybe ir žymiausiu jo kūriniu – apysaka „Baltaragio malūnas“; taip pat pristatomos ištraukos iš įvairių kritikos studijų; su Džono Gryno romanu „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“, kuris yra ekranizuotas. Analizuojami abu prozos tekstais pagal pateiktus aspektus, siekiant suvokti kūrinių rašymo intencijas, veikėjų tarpusavio ryšius ir vertybines nuostatas. LITERATŪROS TEORIJOS SĄVOKOS: apysakos siužetas: priežasčių ir pasekmių ryšiai, veikėjų vertybės, charakteriai ir elgesio ypatybės, veikėjų tarpusavio santykiai, pasakotojas, herojai. UGDOMOS STRATEGIJOS: Kaip pristatyti asmenybę? Kaip rašyti rekomendaciją? Kaip analizuoti prozos kūrinį? Kaip rašyti pastraipą? Kaip rašyti straipsnį? Kaip mokytis vertinti ir įsivertinti? Kaip mokytis skaityti ir suvokti kūrinį? VERTINIMAS ir ĮSIVERTINIMAS: Mokinių pasiekimai vertinami mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programos Mokinių darbų vertinimo aprašu. Mokinių pažanga stebima nuolat, pasiekimai vertinami baigus pamoką, skyrių, temą. Mokinys dažnai skatinamas įsivertinti remiantis iš anksto numatytais kriterijais, skatinamas apmąstyti, ką išmoko, numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Taikomas individualaus darbo formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas. Pamokos nr., pavadinimas Kalbėjimas, klausymas Skaitymas (teksto suvokimas), literatūros (kultūros) pažinimas Rašymas (teksto kūrimas) Vertinimas / įsivertinimas. Namų darbai Papildomi šaltiniai, nuorodos 1. Kodėl Kazys ir dar Boruta? Kazio Borutos asmenybė ir gyvenimas: jokių kompromisų su sąžine Diskusija apie Kazio Borutos asmenybę remiantis jo autobiografija ir išsakytomis mintimis. Kazio Borutos autobiografijos bei Justino Marcinkevičiaus „Dienoraščio be datų“ ištraukų skaitymas, suvokimo užduočių atlikimas. Rekomendacinio laiško rašytojui Kaziui Borutai kūrimas pagal pateiktą schemą. Bendramokslių sukurtų rekomendacijų vertinimas ir įsivertinimas (rekomendacijos vertinimas kaupiamuoju pažymiu). Rašytojo Kazio Borutos gyvenimo laiko juostos sudarymas remiantis pamokoje skaitytais šaltiniais ir papildoma medžiaga. Kazys Boruta. Autobiografija // Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. Vilnius: Vaga, 1989 P. 147 Justinas Marcinkevičius. Dienoraštis be datų. Vilnius: Vyturys,1999. P. 42–44 Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba. Vilnius: Vaga, 1980. P. 12, 7, 8, 5, 13, 17, 31, 220, 223, 207 Rašytojas pokario metais: dokumentų rinkinys. Vilnius: Vaga, 1991. P. 434, 437, 440 Kazys Boruta: lietuviškasis Brandas: asmenybės laisvė, iššūkis, neprisitaikymas. Parengė Dalia Striogaitė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. P. 103 2. Kodėl siekdamas laimės žmogus ryžtasi žaisti su likimu? Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Apysakos siužetas: priežasčių ir pasekmių ryšiai Pokalbis apie gyvenimo pilnatvės siekį. Dalios Striogaitės kritinės studijos apie Kazio Borutos kūrybą nagrinėjimas. Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ ištraukų skaitymas, suvokimo užduočių atlikimas. Romano kompozicijos aptarimas. Veikėjo dienoraščio įrašą. Dienoraščio vertinimas kaupiamuoju pažymiu. Gebėjimas vertinti tai, kas išgirsta ir perskaityta. Nuomonės išsakymas. Remiantis visu kūriniu, sudaryti apysakos siužeto įvykių grandinę paisant priežasties ir pasekmės ryšių. Aprašyti veikėjus pagal pateiktą schemą. Dalia Striogaitė. Kūrinio istorija. Interneto prieiga: http://www.šaltiniai. info/files/literatura/LH00/Dalia_Striogaitė._Kūrinio_istorija.LH4501A.pdf Kazys Boruta. Baltaragio malūnas. Vilnius: Alma littera, 2002. P. 32–33, 36–38, 40–45, 27–32, 100, 105–107, 118–121, 148–154, 237–242 3. Kas trukdo meilei? Romantinė meilė Kazio Borutos apysakoje „Baltaragio malūnas“. Veikėjų charakteriai ir elgesio ypatybės Samprotavimas žodžiu, remiantis pateiktu tekstu, kokia meilė gali būti laikoma romantine. Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ ištraukų skaitymas, suvokimo užduočių atlikimas. Dalios Marcinkevičienės romantinės meilės apibrėžtis. Aspektinis pateiktų kūrinio ištraukų nagrinėjimas pagal pateiktus klausimus. Lyginamoji analizė. Pagrįstas bendramokslių parengtų darbų įvertinimas ir korektiškas papildymas. Kelionės vadovo į Baltaragio malūną sudarymas remiantis apysakos siužetu. Dalia Marcinkevičienė. Romantinė meilė kaip (sovietinė) socialinė politika. Interneto prieiga: http://www.llti.lt/failai/Nr21_06_Marcinkeviciene.pdf Kazys Boruta. Baltaragio malūnas. Vilnius: Alma littera, 2002. P. 32–33, 36–38, 40–45, 27–32, 100, 105–107, 118–121, 148–154, 237–242 4. Kodėl vis dėlto nemylėti negalima? Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Veikėjų tarpusavio santykiai Pokalbis apie žmogaus prigimtį ir meilės poveikį asmenybei. Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ ištraukų skaitymas, suvokimo užduočių atlikimas. Vytauto Kubiliaus ir Dalios Striogaitės apysakos „Baltaragio malūnas“ analitinių komentarų nagrinėjimas. Apibendrina romantinės meilės sampratą apysakoje „Baltaragio malūnas“. Nagrinėdami V. Kubiliaus studijos ištrauką išryškina aptariamas apysakos temas, formuluoja pagrindines kūrinyje keliamas problemas. Kriterinis vertinimas remiantis Žinių aplanke pateikta strategija (Kuo skiriasi asmeninis laiškas nuo dalykinio?) Asmeninis laiškas draugui remiantis skaitytais kūriniais, asmenine patirtimi. Rabindranatas Tagorė. Poezija. Proza. Vilnius: Vaga, 2000. P. 75. Iš anglų kalbos vertė Vytautas Nistelis Kazys Boruta. Baltaragio malūnas. Vilnius: Alma littera, 2002. P. 32–33, 36–38, 40–45, 27–32, 100, 105–107, 118–121, 148–154, 237–242 Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba. Vilnius: Vaga, 1980. P. 12, 7, 8, 5, 13, 17, 31, 220, 223, 207 Lietuvių literatūros istorija. T. 4: Tarybinis laikotarpis (1940–1967). Vilnius: Mintis, 1968. P. 363 Žinių aplankas Kuo skiriasi asmeninis laiškas nuo dalykinio? 5. Kada draugystė virsta meile? Džono Gryno (John Green) „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“. Pasakotojas ir siužetas Posakių apie meilę ir draugystę aptarimas, nuomonės išsakymas. Numanomo kūrinio siužeto pasakojimas. Pranešimo apie savitarpio pagalbos grupes pristatymas. Džono Gryno biografijos ir romano „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ ištraukų skaitymas bei nagrinėjimas. Romano veikėjų ir Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ veikėjų lyginimas (lentelė). Lyginamoji analizė. Veikėjų santykių raidos schema. Kūrinio idėjų formulavimas. Pranešimo įsivertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kaip parengti pranešimą). Nuomonės išsakymas. Argumentuotas kūrinio citatos aiškinimas, nuomonės išsakymas. John Green. Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos. Vilnius: Alma litera, 2013. P. 11–12, 266–267, 35–37, 93, 109–111, 113. Iš anglų kalbos vertė Zita Marienė 6. Kodėl mums patinka gražios meilės istorijos? Džono Gryno „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ Veikėjų vertybės Pateiktos citatos skaitymas, savo nuomonės apie veikėjų meilę išsakymas. Diskusija, kaip knygos ekranizacija praplečia kūrinio suvokimą. Džono Gryno romano „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ ištraukų skaitymas, veikėjų vertybinių nuostatų, požiūrio į gyvenimą atskleidimas. Kūrinio problemų, idėjų formulavimas. Laiško kūrinio autoriui rašymas. Laiško įsivertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kuo skiriasi asmeninis laiškas nuo dalykinio). Laiško kūrinio autoriui rašymas. John Green. Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos. Vilnius: Alma litera, 2013. P. 15. 23. 34. 18. 57–58. 14. 92. 254. 67. 83. 145. 155. 186. 149. 222. Iš anglų kalbos vertė Zita Marienė 7. Skyriaus apibendrinimas. Kontrolinis įsivertinimas. Pokalbis apie gyvenimo išbandymus ir likimo siųstų išbandymų įveiką. Vandos Juknaitės knygos „Tariamas iš tamsos: pokalbiai su vaikais“ ištraukos lyginamasis nagrinėjimas. Gedimino Kajėno ir Vandos Juknaitės knygos recenzijos portale bernardinai.lt aptarimas. Apibendrinamosios skyriaus lentelės pildymas prisimenant visus pamokose skaitytus kūrinius. Teksto suvokimo užduoties ir įgytų žinių kontrolinis į(si)vertinimas pagal lentelę. Pastraipos vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kaip rašyti pastraipą?) Pastraipos bendraamžiui, netekusiam artimojo, rašymas, remiantis skyriuje skaitytais kūriniais. Perleista Vandos Juknaitės knyga „Tariamas iš tamsos“ Interneto prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-10-perleista-vandos-juknaites-knyga-tariamas-is-tamsos/89152 Gediminas Kajėnas. Vanda Juknaitė. Gyvybės delnuose. Interneto prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-10-23-savaites-interviu-vanda-juknaite-gyvybes-delnuose/4226 Vanda Juknaitė. Tariamas iš tamsos: pokalbiai su vaikais. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. P. 46, 56 4 SKYRIUS. Draugystės vertė (4 pamokos) SIEKIAI. Skaitydami įvairaus pobūdžio tekstus ar jų ištraukas, gebės pristatyti populiarių užsienio autorių kūrinių ištraukas, padėti atrasti skaitymo malonumą. Suvokti pamatines vertybes − draugystę, įsipareigojimą, ištikimybę − ir skatinti jomis grįsti savo gyvenimą. PRISTATOMI KULTŪROS REIŠKINIAI. Mokiniai plečia akiratį: susipažįsta su užsienio autorių kūryba. Skaitydami Maiklo Morpurgo apysaką „Karo žirgas“ ieško jungčių tarp istorijos (Pirmasis pasaulinis karas) ir kūrinyje aprašomų įvykių. SUPAŽINDINAMA, NAGRINĖJAMA su Alesandro D’Avenijos romano „Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“, Maiklo Morpurgo apysakos „Karo žirgas“ ir Otfrydo Proislerio apysakos „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“ ištraukomis. Nagrinėjamos kūrinių idėjos, veikėjų tarpusavio santykiai, jų vertybinės nuostatos. LITERATŪROS TEORIJOS SĄVOKOS: idėja, paradoksas, pasakojimo perspektyva, retrospektyvusis pasakojimas, mitinis, erdvė, laikas, anotacija. UGDOMOS STRATEGIJOS: Kaip raiškiai skaityti? Kaip pagal pasiūlytą strategiją perskaityti tekstą? Kaip pagal pateiktą pavyzdį savarankiškai nagrinėti tekstą? Kaip atpažinti kalbinės raiškos priemones ir suvokti jų paskirtį tekste? Kaip atpažinti teksto sandarą? Kaip lyginti du kūrinius? Kaip suprasti ir suformuluoti kūrinio temą ir pagrindinę mintį? Kaip sudaryti vertybių skalę? Kaip argumentuojant kurti rišlų tekstą? Kaip rašyti laišką? Kaip parengti pristatymą? Kaip kurti instrukciją? Kaip sukurti ir pasakyti atminimo kalbą? VERTINIMAS ir ĮSIVERTINIMAS: Mokinių pasiekimai vertinami mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programos Mokinių darbų vertinimo aprašu. Mokinių pažanga stebima nuolat, pasiekimai vertinami baigus pamoką, skyrių, temą. Mokinys dažnai skatinamas įsivertinti remiantis iš anksto numatytais kriterijais, skatinamas apmąstyti, ką išmoko, numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Taikomas individualaus darbo formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas. Pamokos nr., pavadinimas Kalbėjimas, klausymas Skaitymas (teksto suvokimas), literatūros (kultūros) pažinimas Rašymas (teksto kūrimas) Vertinimas / įsivertinimas. Namų darbai Papildomi šaltiniai, nuorodos 1. Kada tėvai ir mokytojai tampa draugais? Alesandro D’Avenijos (Alessandro D’Avenia) „Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“. Kūrinio idėja Samprotavimas apie išankstines nuostatas, stereotipinį požiūrį į mokinių ir mokytojų, vaikų ir tėvų santykius. Diskusija, kas svarbiau: patirtis ir jausmai ar kūrinio idėja. AlesandroD’Avenijos romano „Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“ ištraukų skaitymas. Giedriaus Viliūno teorinio komentaro skaitymas ir taikymas analizuojant romano ištraukas. Veikėjų jausmų, patirties ir kūrinio idėjų aptarimas; instrukcijos, kaip palaikyti gerus santykius su tėvais ir mokytojais rašymas. Veikėjo vertybių piramidės sudarymas. Instrukcijos, kaip palaikyti gerus santykius su tėvais ir mokytojais, vertinimas kaupiamuoju pažymiu. Veikėjo vertybių piramidės kūrimas. Literatūros teksto interpretacija. Sud. Giedrius Viliūnas. Vilnius: Alma littera, 2005. P. 13 Alesandras D’Avenija (Alessandro D’Avenia). Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas. Vilnius: Alma littera, 2012. P. 76–80, 87, 96–97, 139–141, 150–153 2. Kodėl ne tik žmonės gali būti geriausi draugai? Maiklo Morpurgo (Michael Morpurgo) „Karo žirgas“ Pasakojimo perspektyva Istorijų apie žmonių ir gyvūnų draugystę pasakojimas ir klausymas. Pranešimo apie žirgų paskirtį Pirmajame pasauliniame kare pristatymas. Maiklo Morpurgo biografijos ir romano „Karo žirgas“ ištraukų skaitymas. Veikėjo apibūdinimas (lentelė). Atsakymai į klausimus. Veikėjo laiškas kitam veikėjui. Laiško įsivertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kuo skiriasi asmeninis laiškas nuo dalykinio). Pranešimo į(si)vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kaip parengti pristatymą). Veikėjo laiškas kitam veikėjui. japonija.lt/haciko/ Maiklas Morpurgas (Michael Morpurgo). Karo žirgas. Vilnius: Alma littera, 2012. P. 7, 11–12, 17–18, 32–33, 122–123, 125. Iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepliejus Mariaus Buroko straipsnis Neturintis blogio http://paaugliams. skaitymometai.lt/index.php?-1883111578 Papildoma medžiaga http://rubinaitis.lnb.lt/popup2.php?ru=bS9tX2FydGljbGUvZmlsZXMvdl9hcnRpY2xlX3ByaW50LnBocA==&tmpl_name=m_article_print_view&article_id=996 3. Kokia draugystės galia? Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“. Mitinė erdvė ir laikas Perskaitytų patarlių vertinimas, nuomonės išsakymas. Atminimo kalbos sakymas. Otfrydo Proislerio biografijos ir apysakos „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“ skaitymas ir suvokimas. Mitinio erdvėlaikio savitumo suvokimas. Atminimo kalbos sakymas. Teksto suvokimo užduotis. Lyginamoji lentelė. Otfrydas Proisleris (Otfried Preussler). KRABATAS, arba Treji metai užburtame malūne. Vilnius: Alma littera, 2014. P. 15–17, 261–262. Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?1445241448 http://www.skrastas.lt/?data=2007-08-07&rub=1144521111&id=1186145386&pried=2007-08-04 4. Skyriaus apibendrinimas. Kontrolinis įsivertinimas. Pokalbis apie draugystę pagal Šventojo Rašto ištrauką. Pijaus Virginijaus Eglino teksto ištraukos skaitymas ir suvokimo užduočių atlikimas. Laiško rašymas. Teksto suvokimo užduoties ir įgytų žinių kontrolinis į(si)vertinimas pagal lentelę. Laiško vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kuo skiriasi asmeninis laiškas nuo dalykinio?). Skyriaus pamokose nagrinėtų kūrinių idėjų apibendrinimas pildant lentelę. Laiško rašymas. Šventasis Raštas. Sir 6, 14–15 http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Sir_6,5–17 Tikiu: kunigai ir vienuoliai apie meilę, draugystę, vienatvę, nuodėmę, rutiną, absurdą, tylą, laimę. Vilnius: Katalikų pasaulis, 2001. P. 157–158 II TEMA. Gyvoji atmintis(15 pamokų) 1 SKYRIUS. Atminties ir istorinio pasakojimo svarba asmens ir bendruomenės savimonei(5 pamokos) SIEKIAI. Mokiniai, perskaitę Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ištrauką apie mankurtą, gebės nurodyti teksto autoriaus tikslą ir paaiškinti, iš ko jį atpažįsta, sieti ir lyginti su kitų autorių tekstais, užmojais; išsiaiškins, kas yra aprašymas bei kas būdinga aiškinimui; įgus fiksuoti veikėjų vidinio konflikto priežastis; palyginti pasakojimo perspektyvas; tobulinti rašyto teksto turinį; pasirinkti teksto funkcinį stilių pagal vartojimo sferą. Atidžiai perskaitę ir išnagrinėję Maironio eilėraštį „Trakų pilis“, gebės atpažinti kūrinyje pavartotas retorines figūras ir paaiškinti jų vartojimo prasmę; įgus apibūdinti lyrinio subjekto būseną, rasti nuotaikos kaitos priežastis, lūžio momentą, supratimo pasikeitimą; vertinti kūrinio meninę vertę ir aktualumą šiandien. PRISTATOMI KULTŪROS REIŠKINIAI – XX amžiaus technologizuotos ir sovietinės santvarkos paveiktos bendruomenės gyvenimo ypatumai pokariu; modernios ir tradicinės gyvensenos sankirtos (apima tiek Č. Aitmatovo kūrinys, tiek Maironio eilėraštis); romantinės pasaulėjautos ypatumai ir atminties saugos būdai bendruomenėje. SUPAŽINDINAMA, NAGRINĖJAMA su vieno žymiausių kirgizų rašytojo Čingizo Aitmatovo asmenybe ir kūriniu „Ilga kaip šimtmečiai diena“ bei keliamomis atminties problemomis; mankurto sąvoka, tapusia tam tikru kultūros ženklu. Nagrinėjamas romanas pagal pateiktus aspektus, siekiant suvokti atminties konstravimo principus, manipuliavimo atmintimi būdus. Taip pat supažindinama su chrestomatiniu Maironio kūriniu „Trakų pilis“ ir lyrinio subjekto patirtimi liudijant praeities ir dabarties skirtį; atminties saugos būdais ir praeities grožio išgyvenimo galimybėmis. LITERATŪROS TEORIJOS SĄVOKOS: aprašymas, aiškinimas, vidinis konfliktas, retorinės figūros. UGDOMOS STRATEGIJOS: Kaip atpažinti kalbinės raiškos priemones ir suvokti jų paskirtį tekste? Kaip pagal pateiktą pavyzdį savarankiškai nagrinėti tekstą? Kaip raiškiai skaityti tekstą ir pasidalyti įspūdžiais? Kaip lyginti du kūrinius? Kaip suprasti ir suformuluoti kūrinio temą, problemą ir pagrindinę mintį? Kaip argumentuojant kurti rišlų tekstą? Kaip diskutuoti, išsakyti savo požiūrį, nuomonę? Kaip rašyti straipsnį? VERTINIMAS ir ĮSIVERTINIMAS: Mokinių pasiekimai vertinami mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programos Mokinių darbų vertinimo aprašu. Mokinių pažanga stebima nuolat, pasiekimai vertinami baigus pamoką, skyrių, temą. Mokinys dažnai skatinamas įsivertinti remiantis iš anksto numatytais kriterijais, skatinamas apmąstyti, ką išmoko, numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Taikomas individualaus darbo formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas. Pamokos nr., pavadinimas Kalbėjimas, klausymas Skaitymas (teksto suvokimas), literatūros (kultūros) pažinimas Rašymas (teksto kūrimas) Vertinimas / įsivertinimas. Namų darbai Papildomi šaltiniai, nuorodos 1. Kada atmintis tampa ginklu? Čingizas Aitmatovas. „Ilga kaip šimtmečiai diena“(ištrauka). Aprašymas Aiškinimasis, kas yra tapatumas ir kaip jis susijęs su atmintimi. Atidžiai skaitoma Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ištrauka apie mankurtą. Ištrauka iš Davido Iglmano studijos, skirtos atminties temai. Teksto suvokimo ir nagrinėjimo užduotys. Praktinė probleminė lentelė aptariant kitokį Naimanės Anos požiūrį į įprastus dalykus. Pastraipos vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kaip rašyti pastraipą?) Formuojamasis vertinimas teikiant grįžtamąjį ryšį pamokos metu atliekant pateiktas praktines užduotis. Publicistinio stiliaus pastraipa. Aprašomas tapsmas mankurtu. David Eagleman. Smegenys. Pasakojimas apie tave. Vilnius: Tyto alba, 2017. P. 27–31. Iš anglų kalbos vertė Gediminas Pulokas Čingizas Aitmatovas. Ilga kaip šimtmečiai diena. Vilnius: Vaga, 1983. P. 120–129, 131–141 Justinas Marcinkevičius. Poemos. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. P. 21 2. Kas lemia atminties gyvybingumą? Čingizas Aitmatovas. „Ilga kaip šimtmečiai diena“ (ištrauka). Vidinis konfliktas Pokalbis apie atminties vaidmenį asmens gyvenime. Samprotavimas žodžiu, kada atmintis tampa žalinga. Skaitoma Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ištrauka apie mankurtą. Papildomai skaitomas Janinos Degutytės eilėraštis „Antigonė“. Lyginamoji romano ištraukos ir eilėraščio analizė. Teksto suvokimo užduotys atidžiai skaitant romano ištrauką. Formuluojamos pagrindinės ištraukos temos, keliamos problemos. Bendraamžių kriterinis vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktą eilėraščio nagrinėjimo strategiją (Kaip nagrinėti eilėraštį). Formuluojami teiginiai aptariant romano veikėjų požiūrių klausimą (mankurto vertinimo perspektyvos). Vytautas Bikulčius. Atminties užkaboriuose. Interneto prieiga:http://literaturairmenas.lt/2014-10-24-nr-3493/2077-literatura/3298-vytautas-bikulcius-atminties-uzkaboriuose Čingizas Aitmatovas. Ilga kaip šimtmečiai diena. Vilnius: Vaga, 1983. P. 120–129, 131–141 Janina Degutytė. Antigonė. 3. Kada individuali atmintis tampa kultūrinė? Čingizas Aitmatovas. „Ilga kaip šimtmečiai diena“ (ištrauka). Aiškinimas Pokalbis apie tai, kas atsakingas už atminties konstravimą ir jos tęstinumo užtikrinimą. Atrankiniu būdu skaitoma Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ištrauka apie mankurtą, siekiant suprasti, kaip atmintis gali būti iškraipoma. Teksto suvokimo užduotys. Nagrinėjama pateikta romano ištrauka ir pildoma apibendrinamoji trijų ciklo pamokų, skirtų Č. Aitmatovo kūrinio ištraukai, lentelė. Lyginami visi pamokų ciklo tekstai. Individualios pamokos veiklos atliekant praktines užduotis įsivertinimas pagal pamokoje pateiktą įsivertinimo schemą. Teiginių formulavimas akcentuojant mankurto santykį su aplinkiniais. Aldis Gedutis. Kaip viskas vyko iš tikrųjų, arba Atminties konstravimo strategijos. Interneto prieiga: http://www.filosofija.vu.lt/tekstai/atmintis.htm Čingizas Aitmatovas. Ilga kaip šimtmečiai diena. Vilnius: Vaga, 1983. P. 120–129, 131–141 4. Kas tautai primena jos didingą istoriją? Maironis. „Trakų pilis“. Retorinės figūros Kūrybinio skaitymo klausymas kreipiant dėmesį į intonaciją ir prasmės perteikimą. Atidžiai skaitomas Maironio eilėraštis „Trakų pilis“. Vytauto Kavolio teksto ištrauka apie lietuvybę; ištrauka iš Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščio; Česlovo Milošo knygos „Tėvynės ieškojimas“ ištrauka. Maironio eilėraščio kalbinė raiška, ypatingas dėmesys skiriamas retorinėms figūroms. Raštu atliekamos probleminės užduotys remiantis literatūros kritikų ir filosofų mintimis. Eilėraščio skaitymo ir pristatymo vertinimas kaupiamuoju pažymiu remiantis Žinių aplanke esančia eilėraščio nagrinėjimo strategija (Kaip nagrinėti eilėraštį?). Remiantis A. N. -Niliūno dienoraščio fragmentu sudaromas labiausiai patikusių Maironio eilėraščių sąrašas. Remiantis Žinių aplanke esančia eilėraščio nagrinėjimo strategija (Kaip nagrinėti eilėraštį?) analizuojamas pasirinktas poeto kūrinys. Maironis. Lyrika. Vilnius: Baltos lankos, 2000. P. 217–220, 167–168 Vytautas Kavolis. Nepriklausomųjų kelias. Vilnius: Versus aureus, 2006. P. 143 Brigita Speičytė. Anapus ribos: Maironis ir istorinė Lietuva. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. P. 66 Arūnas Sverdiolas. Steigtis ir sauga: kultūros filosofijos etiudai. Vilnius: Baltos lankos, 1996. P. 102 Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai. 2001–2009 ir papildymai, 1940–2000. Vilnius: Baltos lankos, 2009. P. 359 Czesław Milosz. Tėvynės ieškojimas. Vilnius: Baltos lankos, 1995. P. 256 5. Skyriaus apibendrinimas. Kontrolinis įsivertinimas. Pokalbis apie tai, ar įmanoma atmintis be patirties. Ištrauka iš Marcelijaus Martinaičio knygos „Mes gyvenome: biografiniai užrašai“. Skyriaus apibendrinamosios lentelės pildymas, prisimenant, kokios temos buvo aptartos pamokose, kokios užduotys atliktos. Teksto suvokimo užduoties ir įgytų žinių kontrolinis į(si)vertinimas pagal lentelę. Straipsnio pastraipos vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Ką turiu žinoti rašydamas straipsnį). Zinaida Manžuch. Atminties institucijos: saugyklos, teatrai, lobynai ar duomenų bazės? // Knygotyra. Nr. 51, 2008. P. 135 (http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/issue/view/732) Marcelijus Martinaitis. Mes gyvenome: biografiniai užrašai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. P. 5, 8 Pagal Abrahamo Maslou poreikių hierarchiją. Interneto prieiga: http://employability.e-mentoring.eu/test1s/description/LT 2 SKYRIUS. Bendruomenės vertybės ir idealai (5 pamokos) SIEKIAI. Skaitydami įvairaus pobūdžio tekstus ar jų ištraukas, gebės pristatyti Simono Daukanto asmenybės ir jo darbų svarbą Lietuvos kultūrai. Perteikti jo gyvenimą ir kūrybą kaip visai tautinei ir pilietinei bendruomenei svarbų palikimą, iki šiol ugdantį bendras idėjas, telkiantį visą visuomenę. Supažindinti su Petro Tarasenkos kūryboje atskleidžiamu istoriniu pasakojimu apie didingus praeities laikus, kurie iki šiol ugdo pilietinę poziciją būti atsakingiems už bendruomenės vertybes ir idealus. PRISTATOMI KULTŪROS REIŠKINIAI. XIX a. Lietuva ir kultūrinė Simono Daukanto veikla. Petro Tarasenkos apysakoje „Pabėgimas“ vaizduojamas XIV a. lietuvių kovų su kryžiuočiais laikotarpis. SUPAŽINDINAMA, NAGRINĖJAMA su Simono Daukanto asmenybe ir jo veikalo „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“ ir su Petro Tarasenkos apysakos „Pabėgimas“ ištraukomis. Nagrinėjamas veikėjų charakterio savitumas, kas būdinga istoriniam pasakojimui ir dinamiškam veikėjui. LITERATŪROS TEORIJOS SĄVOKOS: charakteris, istorinis pasakojimas, mokslo populiarinamoji literatūra, stilius, mokslinis stilius, meninis stilius, dinamiškas veikėjas. UGDOMOS STRATEGIJOS: Kaip raiškiai skaityti? Kaip pagal pasiūlytą strategiją perskaityti tekstą? Kaip pagal pateiktą pavyzdį savarankiškai nagrinėti tekstą? Kaip atpažinti kalbinės raiškos priemones ir suvokti jų paskirtį tekste? Kaip lyginti du veikėjus? Kaip suprasti ir suformuluoti kūrinio temą ir pagrindinę mintį? Kaip argumentuojant kurti rišlų tekstą? Kaip sudaryti vertybių skalę? Kaip rašyti straipsnio pastraipą? Kaip parengti pristatymą? Kaip kurti rinkimų programą? Kaip diskutuoti? Kaip imti interviu? VERTINIMAS ir ĮSIVERTINIMAS: Mokinių pasiekimai vertinami mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programos Mokinių darbų vertinimo aprašu. Mokinių pažanga stebima nuolat, pasiekimai vertinami baigus pamoką, skyrių, temą. Mokinys dažnai skatinamas įsivertinti remiantis iš anksto numatytais kriterijais, skatinamas apmąstyti, ką išmoko, numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Taikomas individualaus darbo formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas. Pamokos nr., pavadinimas Kalbėjimas, klausymas Skaitymas (teksto suvokimas), literatūros (kultūros) pažinimas Rašymas (teksto kūrimas) Vertinimas / įsivertinimas. Namų darbai Papildomi šaltiniai, nuorodos 1. Kodėl prezidentūros aikštė pavadinta Simono Daukanto vardu? Simono Daukanto gyvenimas ir asmenybė Pokalbis, ką žinome apie Simoną Daukantą, su tuo susijusių problemų aptarimas. Simono Daukanto biografijos, Sauliaus Žuko monografijos apie Simoną Daukantą ir Justino Marcinkevičiaus dramos „Daukantas“ ištraukų skaitymas ir suvokimas. Rinkimų programos rašymas. Viktorinos užduočių įsivertinimas. Simono Daukanto rinkimų programos vertinimas. Simono Daukanto rinkimų programos kūrimas. Linas Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotashttp://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-12-14-linas-kojala-simonas-daukantas-lietuviu-tautos-herodotas/92221 Saulius Žukas. Simonas Daukantas. Kaunas: Šviesa, 1988. P. 83, 102–103, 68, 43–44, 47 Justinas Marcinkevičius. Trilogija ir epilogas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. P. 404. 2. Ką reiškia būti lietuviu? Simono Daukanto „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“. Charakterio savitumas Pokalbis apie tai, kaip save vertina lietuviai ir kaip lietuvius vertina kitų tautų atstovai. Diskusija apie XIX a. ir XXI a. gyvenančių lietuvių tautines vertybes. Simono Daukanto veikalo „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“ ištraukų komentuojamasis skaitymas, aiškinantis nesuprantamus žodžius. Ritos Miliūnaitės straipsnio, Justino Marcinkevičiaus dramos „Daukantas“ ištraukų skaitymas ir suvokimo užduočių atlikimas. Veikėjų charakterio savitumo suvokimas. Simono Daukanto ir XXI a. lietuvių lyginamoji vertybių skalės pildymas. Simono Daukanto ir XXI a. lietuvių lyginamosios vertybių skalės įvertinimas. Simono Daukanto ir XXI a. lietuvių lyginamosios vertybių skalės sudarymas. Koks yra lietuvio charakteris?http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-11-16-koks-yra-lietuvio-charakteris/29367 Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių. Vilnius: ETHNOS’91, 1993. P. 8, 152–153, 39, 62–63, 175 Rita Miliūnaitė. Kokie būsim mes patys, tokia bus ir lietuvių kalba. Kristinos Buidovaitės pokalbio su Rita Miliūnaite ištrauka http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-06-09-rita-miliunaite-kokie-busim-mes-patys-tokia-bus-ir-lietuviu-kalba-i/46031 3. Kodėl laisvė tokia svarbi tautai? Petro Tarasenkos „Pabėgimas“. Istorinis pasakojimas Pasidalijimas mintimis apie Maironio ketureilį. Diskusija, kaip vertinti Pilėnų gynėjų poelgį. Pristatymas apie Pilėnų gynėjų žygdarbio įamžinimą meno kūriniuose. Petro Tarasenkos biografijos, apysakos „Pabėgimas“ ištraukų skaitymas. Dariaus Kuolio ir Tomo Baranausko straipsnių skaitymas ir nagrinėjimas. Istorinio pasakojimo suvokimas. Diskusijos teiginių formulavimas. Diskusijos vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Ar moku diskutuoti). Pristatymo vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kaip parengti pristatymą). Pasiruošimas diskusijai, kaip vertinti Pilėnų gynėjų poelgį. Maironis. Graži tu mano. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. P. 23 Petras Tarasenka. Pabėgimas. Vilnius: Žaltvykslė, 2007. P. 8, 40–41, 91, 98, 103–104 Darius Kuolys. Lietuvos pasakojimas mokykloje: kodėl ir kaip jį pasakojame? http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-11-05-darius-kuolys-lietuvos-pasakojimas-mokykloje-kodel-ir-kaip-ji-pasakojame/123816 Tomas Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ar mįslė. http://alkas.lt/2011/02/25/pilenai-zygdarbis-ir-misle/ http://kultura.lrytas.lt/-12408924141240423593-lietuvos-t%C5%ABkstantmetis-xiv-am%C5%BEius-pil%C4%97n%C5%B3-gyn%C4%97jai-%C5%BEud%C4%97si-apimti-panikos-o-margiris-ne-didvyris-tik-pralaim%C4%97tojas-video-nuotraukos.htm 4. Kodėl žmogui toks svarbus gimtasis kraštas? Petro Tarasenkos „Pabėgimas“ Dinamiškas veikėjas Pokalbis apie gimtojo krašto svarbą. Kūrinio siužeto pasakojimas. Petro Tarasenkos apysakos „Pabėgimas“ ištraukų skaitymas ir nagrinėjimas. Suvokimas, kas būdinga dinamiškam veikėjui. Lyginamosios veikėjų lentelė. Pastraipos apie tai, kas yra brangiausias kiekvienos šalies turtas, rašymas. Pastraipos vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Kaip rašyti pastraipą). Pastraipa apie tai, kas yra brangiausias šalies turtas. Egzodo rašytojai: autobiografijos. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994. P. 695 Petras Tarasenka. Pabėgimas. Vilnius: Žaltvykslė, 2007. P. 64, 67–68, 79, 85–86, 106, 118, 131, 170–171, 186 5. Skyriaus apibendrinimas. Kontrolinis įsivertinimas Pokalbis apie bendruomenės vertybes. Diskusija apie tautos vertybes ir jos ateitį. Nidos Poderienės ir Mildos Česnavičiūtės straipsnių ištraukų skaitymas ir nagrinėjimas. Kūrinių idėjas atskleidžiančios lentelės pildymas. Pastraipos apie tautos ateitį rašymas. Teksto suvokimo užduoties ir įgytų žinių kontrolinis į(si)vertinimas pagal lentelę. Straipsnio pastraipos vertinimas pagal Žinių aplanke pateiktus kriterijus (Ką turiu žinoti rašydamas straipsnį). Skyriaus pamokose nagrinėtų kūrinių idėjų apibendrinimas pildant lentelę. Pastraipos kūrimas ir pasirengimas diskusijai apie tai, kas padeda tautai išlikti. Nida Poderienė. Atsakomybė apsispręsti. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-09-22-atsakomybe-apsispresti/149119 Milda Česnavičiūtė. Ar išlaikysime savo tautiškumą? http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2005-06-14-milda-cesnaviciute-ar-islaikysime-savo-tautiskuma/5963 3 SKYRIUS. Pasakojimų herojai, jų apsisprendimas ir laikysena (5 pamokos) SIEKIAI. Skaitydami įvairaus pobūdžio tekstus ar jų ištraukas, mokiniai ugdysis bendrąsias kompetencijas, gebės pristatyti kūrėjo asmenybę, tobulins kalbėjimo ir samprotavimo įgūdžius. Susipažins su žymiausiu lenkų poetu romantiku Adomu Mickevičiumi, jo gyvenimu, asmenybe, nuopelnais Lietuvai. Analizuodami epinę poemą „Gražina“, aptars patriotines idėjas, analizuos veikėjų paveikslus, suvoks jų kūrimo būdus. Gebės suvokti eiliuotą poemos tekstą, kalbinės raiškos ypatumus, skirs žanro požymius. Skaitydami ir analizuodami Vinco Krėvės padavimo „Milžinkapis“ ištraukas, gilinsis į kalbinę raišką, ją sies su tautosakos kūriniais, idėjų požiūriu mokysis sieti Mickevičių ir Krėvę. Tobulins analitinį skaitymą bei teksto suvokimo įgūdžius, gebės rasti tinkamą informaciją ir ją pateikti. Kurs projektą, ugdysis savarankiško darbo įgūdžius. Mokysis rašyti straipsnį, rinkti jam medžiagą, argumentus. Ugdys asmeninę savimonę, vertybių sistemą. PRISTATOMI KULTŪROS REIŠKINIAI – kūrinių parašymo aplinkybės siejamos su autoriaus gyvenamuoju laiku, profesija bei istorinėmis aplinkybėmis (lietuvių kova su kryžiuočiais viduramžiais, Romantizmo epochoje vykusia kova prieš carinę priespaudą, laisvės idėjomis XX a. pradžioje ir I pusėje). SUPAŽINDINAMA, NAGRINĖJAMA. Plačiau analizuojamas Adomo Mickevičiaus gyvenimas, supažindama su jo asmenybe. Epinė poema „Gražina“, Vinco Krėvės padavimas „Milžinkapis“ padės atskleisti herojiškos asmenybės laikysenos ypatumus, apsisprendimų priežastis, tvirtos asmenybės bruožus, žmogaus ir tėvynės ryšio svarbą. Nagrinėjimas siejamas su žanriniais baladės, padavimo ypatumais. LITERATŪROS TEORIJOS SĄVOKOS: epinė poema, epiškumas, padavimas, vidinis konfliktas, samprotavimo pastraipa, samprotavimo rašinys, straipsnis. UGDOMOS STRATEGIJOS: Kaip raiškiai skaityti tekstą ir pasidalyti įspūdžiais? Kaip rašyti pastraipą? Kaip rašyti straipsnį? Kaip diskutuoti? Kaip pildyti Ven diagramą? Kaip cituoti? Kaip dirbti poromis? Kaip atpažinti kalbinės raiškos priemones ir suvokti jų paskirtį tekste? Kaip lyginti veikėjus? Kaip suprasti ir suformuluoti kūrinio temą, problemą ir pagrindinę mintį? Kaip argumentuojant kurti rišlų tekstą? Kaip diskutuoti, išsakyti savo požiūrį, nuomonę? Kaip rašyti pastraipą? VERTINIMAS ir ĮSIVERTINIMAS: Mokinys dažnai skatinamas įsivertinti, kaip jis supranta kūrinio vertybes, idėjas, problemas, vertinamas projektinis darbas, darbas grupėmis, mokinys skatinamas apmąstyti, ką išmoko, numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Taikomas individualaus darbo formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas. Grupinio darbo ir kontrolinio įsivertinimo lentelės apie temos pasiekimus pildymas, žinių pa(si)tikrinimas, surinktų taškų vertimas pažymiu. Formuojamasis ir kriterinis projekto, pastraipos ir straipsnio vertinimas. Pamokos nr., pavadinimas Kalbėjimas, klausymas Skaitymas (teksto suvokimas), literatūros (kultūros) pažinimas Rašymas ( teksto kūrimas) Vertinimas/įsivertinimas Namų darbai Papildomi šaltiniai, nuorodos 1. Kodėl lenkų poetas kreipėsi „Tėvyne Lietuva, esi mielesnė už sveikatą“? Adomo Mickevičiaus gyvenimas ir asmenybė. Euristinis pokalbis apie tėvynės svarbą žmogaus asmenybei, apie Mickevičiaus asmenybę, jo šeimą, kūrybinę ir visuomeninę veiklą, nuopelnus Lietuvai. Kitų grupių pristatymų klausymas. Adomo Mickevičiaus biografijos ir kūrinių ištraukų skaitymas, suvokimo užduočių atlikimas. Mickevičiaus asmenybės reikšmės Lietuvos kultūrai aptarimas. Darbas grupėmis nagrinėjant keturis poeto gyvenimo etapus. Tekstų lyginimas, atsakymų rašymas ir pristatymas. Teiginio pagrindimas 2–4 sakiniais. Grupinio darbo įsivertinimas analizuojant rašytojo gyvenimą ir asmenybę, tekstų suvokimas, išvadų formulavimas Žinių aplanke (Grupinio darbo įsivertinimo lentelė) Pasakojimas apie Adomo Mickevičiaus gyvenimą ir asmenybę iš pasirinktos pozicijos. Ilgalaikis projektas -Adomo Mickevičiaus gyvenimo vietų žemėlapio rengimas. „Šaltiniai. info“ (www.šaltiniai.info/index/details/1068) www.perkunonamas.lt/istorija/a-mickevicius/Adomas Mickevičius. Eilėraščiai. Poemos. Vilnius: Vaga, 1987. P. 80, 12–13, 18, 278 Arnoldas Piročkinas. Devyneri Adomo Mickevičiaus metai. Vilnius: Vaga, 1995. P. 358–359, 197, 198 Vytautas Kubilius. Romantizmo tradicija lietuvių literatūroje. Vilnius: Amžius, 1993. P. 28–29. 2. Kodėl siekiant kilnaus tikslo ryžtamasi daug ką paaukoti? Adomas Mickevičius . „Gražina“ Epinė poema. Euristinis pokalbis apie asmenybės tikslus, kilnumą. Pateiktų teiginių vertinimas, samprotavimas. Raiškus kūrinio ištraukų skaitymas, klausymas. Siužeto pasakojimas. Raiškus pateiktų poemos „Gražina“ ištraukų skaitymas, perteikiant kūrinio veikėjų jausmus, emocijas, temos, problemų nusakymas. Veikėjų santykių, konflikto priežasčių, poelgių motyvų analizė. Epiškumo supratimas. Išvadų apie paslaptingos nuotaikos sukūrimo būdus rašymas. Poemos teksto ir literatūrologo minčių lyginimas, išvadų rašymas lentelėje. Apibendrinančių idėjų formulavimas. Laiško rašymas. Žinių aplanke ( Kuo skiriasi asmeninis laiškas nuo dalykinio). Vertinamas raiškus skaitymas, gebėjimas analizuoti kūrinį, suvokti kalbinę raišką, poemos žanro bruožus. Žinių aplanke (Literatūros rūšys ir žanrai). Samprotavimo pastraipos pagal duotą teiginį kūrimas. Žinių aplanke (Kaip rašyti pastraipą). Adomas Mickevičius. Gražina. Vilnius: Žaltvykslė, 2006. P. 11–15, 21–22, 24–25, 33–34, 45–49, 50–53 Vytautas Kubilius. Romantizmo tradicija lietuvių literatūroje. Vilnius: Amžius, 1993. P. 28–29, 27 Adomas Mickevičius. Konradas Valenrodas 3. Kodėl garbė svarbiau nei gerovė? Adomas Mickevičius. „Gražina“. Herojiškos moters paveikslai ir jo kūrimo būdai. Kalbėjimas apie herojišką asmenybę, diskusija apie moters vaidmenį visuomenėje, poemos ištraukų skaitymas, aptarimas, ištraukų klausymas, medžiagos atrinkimas ir pasakojimas. Herojiškos moters paveikslo ir jo kūrimo būdų poemoje nagrinėjimas, veikėjų vertybių ir elgesio motyvų lyginimas. Ven diagramos kūrimas. Veikėjų panašumų ir skirtumų suvokimas. Gražinos paveikslo kūrimas, tinkamų citatų radimas, charakterio kūrimo būdų apibendrinimas. Vertinamas atrenkamasis pasakojimas, gebėjimas diskutuoti, išsakyti savo nuomonę, argumentuoti teiginius. Žinių aplanke (Ką turiu žinoti rašydamas straipsnį). Bendraklasiams skirto 150–200 žodžių straipsnio apie herojišką moterį rašymas. Žinių aplanke (Ką turiu žinoti rašydamas straipsnį). „Šaltiniai. info“ (www.šaltiniai.info/index/details/1068) https://www.kulturoskongresas.org/single-post/2015/09/25/Legendin%C4%97-Gra%C5%BEina 4. Kas brangiau už gyvybę? Vincas Krėvė. „Milžinkapis“. Veikėjų nuostatos. Pokalbis apie pasiaukojimą dėl tėvynės laisvės ir žmogaus gyvybę. Padavimo ištraukų aptarimas. Veikėjų nuostatų lyginimas, diskusija apie viduramžių ir šių dienų žmogaus vertybes, jų kaitą. Vinco Krėvės padavimo ištraukų skaitymas ir analizė, veikėjų vertybių suvokimas, stiliaus analizė, kalbinės raiškos priemonių pažinimas, lyginimas su pasaka. Epinio kūrinio bruožų apibendrinimas, tinkamų citatų su nurodytomis raiškos priemonėmis parinkimas. Argumentų „už“ ir „prieš“ radimas ir rašymas. Išvadų apie panašumą į pasaką formulavimas. Nebaigtų sakinių rašymas ir įsivertinimas. Žinių aplanke (Kalbinės raiškos priemonės). Formuojamasis vertinimas. Kronikos puslapio iš skirtingų pozicijų rašymas arba ateities herojaus portreto kūrimas. (www.šaltiniai. info/files/literatura/LH00/Justinas_Marcinkevi%C4%8Dius._Mindaugas.LHD803.pdf) Vincas Krėvė. Skerdžius. Vilnius: Alma littera, 2015. P. 57–60, 63–67 Darius Kuolys. Apie laisvę senojoje Lietuvoje. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-09-07-apie-laisve-senojoje-lietuvoje/148527 Petronėlė Česnulevičiūtė. Vincas Krėvė. Kaunas: Šviesa, 1976. P. 22 5. Skyriaus apibendrinimas. Kontrolinis įsivertinimas. Pasakojimų herojų laikysenos apibendrinimas. Euristinis pokalbis apie herojiškumą. Aptarimas, ką turi gebėti mokinys, baigęs temą. Ilgalaikio projekto –Adomo Mickevičiaus gyvenimo vietų žemėlapio rengimas – pristatymas. Rašytojo Jono Biliūno alegorinės pasakos „Laimės žiburys“ ištraukos skaitymas ir suvokimo užduotis. Nagrinėtų rašytojų biografijos, asmenybės bruožų, kūrinių idėjų kartojimas. Trijų kūrinių vertybių, idėjų lyginimas, sąvokų vartojimas, pažinimas. Veiksmų plano rašymas – „Kaip būtų galima pagerinti tėvynės padėtį.“ Įsivertinami pasiekimai nagrinėjant temą. Žinių pa(si)tikrinimas. Projekto į(si)vertinimas. Surinktų taškų vertimas pažymiu. Straipsnio Lietuvõs nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kūrimas internetiniam mokyklos puslapiui. Žinių aplanke (Ką turiu žinoti rašydamas straipsnį). Animatoriaus Antano Skučo ir Jurgos Šeduikytės filmukas (patriotinė daina) www.youtube.com/watch?v=8dkBbE6sIO4. Jonas Biliūnas. Ir rados stebuklas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. P. 222, 146–147 LITERATŪRA 8. 2 dalis LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS PAMOKŲ ILGALAIKIS PLANAS TURINYS Lietuvių kalbos ir literatūros pamokų ilgalaikis planas Privalomų ir rekomenduojamų perskaityti kūrinių sąrašas pagal Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą Kūrybinių užduočių atsakymai UGDYMO PROCESO TRUKMĖ • 36 savaitės Literatūriniam ugdymui (privalomiems ir pasirenkamiems kūriniams) antroje dalyje skiriamos 35 pamokos. DALYKO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI (Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendroji programa) 81.2.1. Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo tikslas – padėti mokiniams suvokti ir ugdytis lietuvių kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį, Lietuvos visuomenės bendravimo būdą; atrasti literatūrą kaip asmeninei egzistencijai svarbią kultūros sritį, ugdytis savarankišką ir kūrybišką požiūrį į literatūrą; suvokti save kaip lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros paveldėtoją, puoselėtoją ir kūrėją; ugdytis laisvo, atsakingo asmens savimonę. 81.2.2. Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo uždaviniai – sudaryti sąlygas, kad mokydamiesi lietuvių kalbos ir literatūros mokiniai: 81.2.2.1.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!